Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Saulius Poderis Lietuvai pristatė žinią, kuri, pasitvirtinus, taptų istoriniu lūžiu. Iš Gdansko archyvų parvežtose nuotraukose – keturių žmonių palaikai, tvarkingai sudėti antropologinei analizei.
Du palaidojimai siejami su karalienėmis Elžbieta Habsburgaite ir Barbora Radvilaite. Kiek atokiau – Aleksandro Jogailaičio palaikai. O ketvirtasis, iki šiol viešai neįvardytas skeletas, anot Poderio, yra Vytauto Didžiojo.
„Mes nusistatę, kur palaikai, ir norime patikrinti. Bet reikia gauti Arkivyskupijos leidimą, ir Kultūros paveldo leidimą“, – sakė restauratorius Saulius Poderis.
Tačiau pristatymas politikų neišjudino. Premjerė aiškaus plano, kada realiai bus tikrinama Poderio nurodoma vieta, ar bus duoti leidimai, ir koks finansavimas bus skirtas Vytauto Didžiojo palaikų radyboms, nepateikia.
„Tikrai nedelsiama, ir tam yra sukurta darbo grupė, darbo grupei yra duota užduotis – pradėti tyrimus, ir pagal savo kompetenciją bus sudėliotas planas, ir tie tyrimai bus pradėti“, – aiškino Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Ruginienė Vytauto Didžiojo palaikų radybos nesureikšmina
Ruginienė, kalbėdama apie Vytauto Didžiojo palaikų radybų svarbą valstybei, jų kaip istorinio prioriteto, neišskiria. Pabrėždama, kad Lietuvoje yra ir daugiau iki šiol neatrastų istorinių reliktų.
„Tokių reliktų mes Lietuvoje turime labai daug – garsus Gintaro kambarys iki šiol nėra atrastas, nors visi norėtų jį atrasti“, – minėjo I. Ruginienė.
Apie „būsimus planus“, aptakius pažadus mįslingai užsimena ir Kultūros ministrė.
„Konferencija ką tik įvyko, istorikų daug, sprendimas bus priimtas. Jei bus atnaujinta darbo grupė, ir finansavimas bus numatytas. – Apie skaičius kalbėjotės kažkokius? – Nesame. – O kada? – Spręsime“, – žurnalistams tikino Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Arkivyskupas Grušas sako, kad kurija dar nė negavo jokio prašymo tyrimams Katedros požemiuose atlikti.
„Prašymo oficialaus negavome, bet esame kalbėję su valstybės atstovais ir įvairių valstybės instancijų, esame pasiruošę dirbti. Jau buvome pradėję, pasikeitus LRV sustoja procesas, manau jis atsinaujins“, – sakė Gintaras Linas Grušas.
Anot Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nario Vytauto Sinicos, istorijos politika Lietuvoje dažnai lieka paraštėse, nors būtent ji nulemia, kaip valstybė įprasmina savo praeitį, kokius simbolius laiko svarbiais ir kokią atmintį palieka ateities kartoms.
„Iš šito fakto kol kas neplaukia joks finansavimas, vienintelis ką turime, tai Jakavičiaus pasakytus žodžius apie galima finansavimą, finmin pažadėtą“, – pasakojo Seimo narys Vytautas Sinica.
„Tikiu, kad akademinė bendruomenė truputį permąstys tuos faktus, kuriuos pateikėme“, – kalbėjo Seimo narys, socialdemokratas Darius Jakavičius.
„Tai apie Vytauto palaikus ten kažkokių... kiek vakar patikino tyrimų vadovas telefonu, tikrai nieko nėra, ir nieko bendro su tuo nesusiję“, – aiškino S. Poderis.
Poderis viliasi, kad reikalai pajudės.
„Gal mažai dienų praėję, manau, viskas bus gerai“, – minėjo S. Poderis.
Istorijos entuziastas apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų radavietę viešai kalba ne pirmus metus
Jo versija siejasi su ta pačia Vilniaus katedros vieta, kur vėliau buvo rastos monarchų insignijos. Anot tyrėjo, pirmąją svarbią medžiagą iš Lenkijos archyvų jis gavo dar 2014 metais, o nuo 2015 metų bandė įtikinti institucijas, kad būtent tą vietą būtina tikrinti nuosekliai.
Tiek kurija, tiek Kultūros paveldo departamentas esą į šiuos argumentus ilgą laiką reagavo vangiai, o konkretūs veiksmai neprasidėdavo.
„Buvo aiškiai pasakyta, kad tu esi nepageidaujamas“, – sakė S. Poderis.
Situacija, anot Poderio, pasikeitė tik pernai, kai ekskursijos į Katedros požemius metu jis atsinešė endoskopą ir juo užfiksavo, kas slypi už vienos iš sienų. O nufilmuotus vaizdus jis išsiuntė trims valstybės vadovams – prezidentui, premjerei ir Seimo pirmininkei.
„Paskui sužinojau, kad mane laikė kvailu, patraukė į šoną ir patys ėjo ir ieškojo. Aišku, kad kai viskas sukramtyta duota, tai ir surado“, – kalbėjo S. Poderis.
Netrukus po to Katedros požemiuose iš ertmės buvo išimti 59 radiniai, tarp jų – pomirtinės valdovų karūnos ir kitos insignijos. Būtent toks radinys tapo vienu svarbiausių pastarųjų metų atradimų Lietuvos istorijai.
Pasak Poderio, endoskopo vaizduose matyti ne tik tie radiniai, kurie vėliau buvo oficialiai paskelbti. Tyrėjas sako fiksavęs dar bent tris objektus, kurių viešame radinių sąraše nėra.
„Endoskope aš matau 3 daiktus, kurių nėra tarp tų paviešintų 59. <...> Sidabrinė ar balto metalo lentelė su apvalintais kraštais, didelė, tai yra daiktas panašus į skeptrą, greičiausiai auksinis, ir tas kaulas, kurį minėjau“, – pasakojo S. Poderis.
Trūkstami daiktai anot tyrėjo, gali būti susiję su Vytautu Didžiuoju
Pasak Poderio, Bžnyčiai nuo valstybės slepiant požemiuose atrastas kultūros vertybes – šis kreipėsi į prokuratūrą, tačiau šį mįslingai nutraukė tyrimą.
„Prokuratūra nutraukė tyrimą, nepaaiškindama kas ir kaip, vienintelis buvo atsakymas, kad neužtenka rezoliucijos mano nuotraukose, kad išsiaiškintume kas per daiktai. Vėliau paklausiau tyrėjos, kad juk iš pradžių apsiėmėte... Sakė, atsitiko gyvenimas“, – aiškino S. Poderis.
Neaišku ir tai, Bažnyčia užpernai gruodį neteisėtai, be Kultūros paveldo departamento žinios iš Katedros požemių išėmė insignijas, jų taip pat neregistravo daugiau nei 8 mėnesius, ką reikėtų daryti per savaitę. Visą šį laiką insignijos buvo be Valstybės apsaugos, reiškia formaliai su jomis buvo galima daryti ką tik nori.
Registruotos tuometinio Kultūros ministro Biručio įsakymu jos buvo rugpjūčio 1, po to kai Poderis sušaukė spaudos konferencija, pranešė apie kreipimąsi į Prokuratūrą, dėl neva bažnyčios veiksmų, nuo valstybės slepiant požemiuose atrastas kultūros vertybes. Ir kilo šurmulys.
O registravus jas – neaiški informacija ir dėl to, kas yra insignijų savininkas. Esą jos turi priklausyti valstybei, tačiau ar oficialiai priklauso – neaišku, mat kultūros paveldo departamentas į klausimus neatsako.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
