Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne vienerius metus trunkanti pasaulinė COVID-19 krizė kelia vis didesnį žmonių nepasitenkinimą, emocinį išsekimą. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, Lietuva šią žiemą pateks į ypač sudėtingą situaciją, nes visuomenės palaikymas vieniems ar kitiems sprendimams valdant šią krizę senka. Jo teigimu, būtina keisti taktiką ir suprasti, kad skiepai – ne vienintelis būdas ištrūkti.

Ne vienerius metus trunkanti pasaulinė COVID-19 krizė kelia vis didesnį žmonių nepasitenkinimą, emocinį išsekimą. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, Lietuva šią žiemą pateks į ypač sudėtingą situaciją, nes visuomenės palaikymas vieniems ar kitiems sprendimams valdant šią krizę senka. Jo teigimu, būtina keisti taktiką ir suprasti, kad skiepai – ne vienintelis būdas ištrūkti.

REKLAMA

Penktadienį opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija surengė diskusiją „Kaip išlipti iš duobės? Neatidėliotini pandemijos valdymo sprendimai Lietuvai“, kurioje politikai ir sveikatos priežiūros ekspertai aptarė aptarė pandemijos valdymą Lietuvoje, pristatė siūlomus neatidėliotinus sprendimus. 

Profesorius: reikalinga veiksmų strategija

V. Kasiulevičius teigia, kad dėl didelio pandeminio nuovargio Lietuva šią žiemą patenka į itin sudėtingą situaciją, ypač, kai valdant šią krizė ekspertų nuomonės medikų bendrijoje kardinaliai skiriasi.

REKLAMA

Jis taip pat nurodė, kad ilgų stebėjimų duomenimis pandemija įprastai užtrunka 3-4 metus, o  tai yra pakankamai ilgas laikas susidėlioti bendrą veiksmų strategiją.

„Ją išspręsti reikalinga veiksmų strategija, o ne galvojimas, kad išauš rytojus ir viskas staiga baigsis – turbūt nesibaigs ir dar kurį laiką ji tęsis. O ir pasibaigus pandemijai mes turėsime endeminį šios infekcijos plitimą ir žiemos sezonai bus iš tiesų labai sudėtingi“, – kalbėjo jis.

Lūkesčiai skiepams yra suabsoliutinti?

Profesorius atkreipia dėmesį, kad kuo ilgiau pandemija tęsis, tuo daugiau žmonių susidurs su infekcija ir jiems susiformuos imunitetas.

Jis taip pat nurodo dar vieną kelią, kuris gelbėja daugelį žmonių – skiepus, kurie padeda išvengti žalos, kurią sukelia COVID-19 liga.  Kalbant apie skiepus, V. Kasiulevičiaus teigimu, mes turime suvokti vieną labai aiškų ir paprastą dalyką, kad skiepų vaidmuo yra keliose kategorijose:

REKLAMA
REKLAMA

Pirma – sumažinti žalą pačiam individui – ji susijusi su patekimu į ligoninę ir su sunkia ligos eiga.

Antra – sumažinti krūvį sveikatos priežiūros sistemai.

Trečia – sumažinti viruso plitimą visuomenėje.

„Mūsų lūkesčiai skiepams yra galbūt suabsoliutinti. Jie iš tikrųjų mažina žalą individui, jie žalą sveikatos sistemai, bet sustabdyti ligos plitimo turėdami 50-60 proc. aktyvumą jie negali. Ir todėl tie lūkesčiai, kurie yra sugeneruoti visoje visuomenėje, yra per dideli“, – kalbėjo profesorius.

Lietuvoje nėra suformuoto įpročio skiepytis

Koronaviruso delta atmaina, anot jo, pakeitė žaidimo taisykles ir todėl būtina įvertinti, kad visi veiksmai negali remtis vien tiek skiepų naudos atžvilgiu.

„Pasiskiepijai – geras, nepasiskiepijai – blogas. Galimybių pasas yra vienas toks iš politinių instrumentų, o ne realus pandemijos valdymo instrumentas. Mes patys suprantame, kad pasiskiepijimas yra veiksmas, kuris gali prisidėti prie žalos sumažinimo individui sveikatos sistemai, pagaliau – visai visuomenei. Įvairios kontrolės priemonės jau yra kitos dalykas ir jos skirtos ne tik transmisijai, bet iš esmės, kiek paskatinti žmones skiepytis“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA

V. Kasiulevičius pabrėžė, kad paskiepyti žmones nėra taip paprasta, jei dalis jų neįpratę to daryti.

„Kritinė masė žmonių pasiskiepijo. Lietuvoje iš esmės tai yra didelis pasiekimas, nes šis skiepas suprantamas kaip kvėpavimo takų skiepas. Mes nekalbame apie skiepus, kurį privalomi vaikystėje, jau dešimtmečius nuo sovietmečio – mes tai jau žinome. Bet kada ateina klausimas iki suaugusio žmogaus, kuris gyvenime nesiskiepijo nuo gripo, mes nenorėkime, kad visi pasiskiepytų 100 proc. – mūsų visuomenės tokia struktūra“, – nurodė jis.

Teigia, kad stabdyti pandemiją reikia kompleksiškai

V. Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad pandemiją reikia stabdyti kompleksiškai — skatinat pozityvią komunikaciją, sutelkiant lyderystę ir taikant priemones, kurios reikalingos visos visuomenės mastu.

„Pavyzdžiui, mes kalbame apie kaukes, kurios yra labai svarbios, apie viruso transmisiją patalpose – vėdinimą. Reikia visus tuos darbus daryti, nes statyti vien tik ant skiepų ir pagrįsti sprendimus kiekvieno žmogaus atžvilgiu vien tik per pasiskiepijai ar ne, negalima. Čia yra kompleksinis dalykas, įtraukiant visus sprendimus įvairiose lygmenyse – nuo komunikacijos iki ribojimų, taškinių ribojimų“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

V. Kasiulevičius taip pat atkreipė dėmesį į nelogiškus sprendimus, tokius kaip masinių renginių neribojamas.

„Kaip mes galime paaiškinti sprendimą neriboti milžiniškų renginių? Duodame galimybių pasą ir pasakome, kad galime susirinkti dideliuose renginiuose, fotografuojamės, prekybos centrus atidarinėjam, visi šėliojam? Taip mes parodome, kad paskiepiję gali gyventi įprastą gyvenimą. Betgi tai melas. Gyventi įprasto gyvenimo pasiskiepijęs negalėsi dėl labai paprastos priežasties – skiepai nėra 100 proc. apsaugantys“, – teigė jis.

„Kvailyste didžiausia“ profesorius vadino ir sprendimą netestuoti pasiskiepijusių žmonių, kurie turėjo kontaktą su sergančiu žmogumi: „Nepriklausomai nuo laiko, kada tu pasiskiepijai. Ir tai nuo spalio mėnesio galioja Lietuvos teritorijoje. Kas priima tokius sprendimus? Kas tai priima? Taip negali būti. Tai dar labiau didina nesantaiką ir priešiškumą ir tuo piktnaudžiauja tie, kurie kovoja prieš skiepus“.

Todėl, anot mediko, problemas reikia matyti kompleksiškai, o ne telkti tiek mūsų daug dėmesio dabar jau patiems skiepams, kurie nėra absoliučiai apsaugantys nuo viruso.

REKLAMA
REKLAMA

„Tu gali susirgti, todėl turi saugotis. Ir į tą bendrą gėrį pastangų turi įdėti visi – ir paskiepiję ir nesiskiepiję. Čia yra tie darbai, kuriuos, be abejonės, turime daryti. Be abejonės, neskiepijantys asmenys taip pat turi būti kažkokiu būdu skatinami, kad jie saugotųsi ir daryti veiksmus, kad skiepytųsi. Bet jeigu jie nesiskiepija, tai prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus ir saugotų save bei kitus žmones. Kitaip neišeisime iš tos pandemijos“, – nurodė jis.

„Anksčiau ar vėliau mes laimėsime šį karą su virusu“

V. Kasiulevičius išskyrė, kad pastaruoju metu intensyviai kalbant apie skiepų nauda yra pamirštas bendras asmens sveikatos stiprinimas.

Taip pat spręsti sveikatos priemonių paslaugų, užimtumo problemas.

„Kas dabar gaunasi? Penkios ligoninės, kurios teikia svarbiausias paslaugas regionuose yra apkrautos – visi resursai yra COVID-19 gydymui.

<…> Galbūt jau reikia nebe mūsų medikus, jeigu jų nebeturime, pritraukti. Galbūt mums reikia kalbėti, kad kai kurie medikai užsieniečiai galėtų dirbti pas mus“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš įsitikinęs, kaip nemaža dalis mokslininkų ir užsienyje, kad anksčiau ar vėliau mes laimėsime šį karą su virusu. Kiek jis bekurtų mutacijų, ar atsparių, ar neatsparių, bet organizmas vis labiau jį pažins“, – pridūrė profesorius, teigdamas, kad turi vilties virusą nugalėti organizmui prie jo prisitaikius.  

Perteklinis mirtingumas Lietuvoje – vienas aukščiausių pasaulyje

Statistikos departamento duomenimis, šiai dienai fiksuotos 6047 mirtys nuo koronaviruso ir tai prisideda prie to, kad Lietuva yra viena iš 10 valstybių, pasaulyje lyderiaujančių dėl perteklinio mirtingumo šalyje.

„Perteklinis mirtingumas skaičiuojamas imant tam tikrą vidurkį kelių metų – bent 3 metai turi būti praėję, jų vidurkis ir lyginama su šiais metais. Ir tas skirtumas, kuris yra didesnis nei praėjusių trijų metų vidurkis, jis paprastai pateikiamas kaip perteklinis mirtingumas.

Aišku, jis gali būti paaiškinamas įvairiomis priežastimis, pavyzdžiui, gaisrai, nebūtinai kovidas. Bet Lietuvoje kol kas nėra kitų paaiškinimų, nėra kitos katastrofos kol kas, paaiškinančių ne kovidų tą mirtingumą“, – nurodė jis.

Praėjusią parą nustatyti 2994 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Profesorius pasakė TIESĄ! Sirgti ir užkrėsti gali VISI. Testai turi būti daromi tiek vakcinuotiems tiek nevakcinuotiems. Tie, kas teigė, kad su galimybių pasu nereikia nei kaukių, nei atstumų, nei testų turėti atsakyti už MELĄ ir žmonių klaidinimą. Taip, skiepai padeda išvengti sunkios ligos. Tai ir reikėjo aiškinti skiepų esmę.
Teisingai žmogus kalba.Vietoj kasininko manau galetu buti.
Nors vienas pradejo kalbeti tikra tiesa kuri paskiepitiems nepatinka.Bet deja tai Tiesa....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų