Vyriausybė mano, kad už mokslą neturėtų mokėti visi studentai, sesiją baigę be akademinių skolų - tai yra, tie, kurių studijų knygelėse nėra mažesnio pažymio nei „penki“. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą nemokamas mokslas garantuojamas tik tiems, kurių vidurkis yra ne mažesnis kaip „aštuoni“.
Šioms švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus pasiūlytoms pataisoms Strateginio planavimo komitetas pritarė trečiadienį. Jos bus dar kartą svarstomos neeilinio Vyriausybės posėdžio metu pirmadienį ryte. Neeilinis posėdis šaukiamas, nes norima, kad šiuo klausimu jau pirmadienį apsispręstu į plenarinį posėdį besirenkantis Seimas, kuris nesulaukdamas Vyriausybės išvados jau kelissyk klausimo svarstymą atidėjo.
Pasak A.Monkevičiaus, galutinai dėl šio klausimo turėtų spėti apsispręsti dar šios kadencijos Seimas.
Premjeras Gediminas Kirkilas aiškina, kad sprendimui reikalingos įgyvendinti lėšos bus numatytos sudarant kitų metų biudžetą. Paklaustas, kokiomis lėšomis bus dengiamas minėtas poreikis, G.Kirkilas sakė, jog „teks perskirstyti biudžeto lėšas“.
„Finansų ministras gavo užduotį numatyti šias lėšas kitų metų biudžeto projekte. (...) Bus sumažinti asignavimai kitoms ministerijoms“, - sakė G.Kirkilas.
Premjeras neįvardijo, kurių konkrečiai ministerijų sąskaita gali būti atriekta įmokoms už „pažangiųjų“ studijas padengti. BNS žiniomis, Vyriausybė biudžeto projektą žada svarstyti iškart po pirmojo rinkimų turo spalio 12 dieną.
G.Kirkilas neigė prielaidas, kad pastarasis Vyriausybės sprendimas - likus kiek daugiau nei savaitei iki Seimo rinkimų - populizmas, siekiant patraukti studentų balsus. Anksčiau būtent taip - populistinėmis ir priešrinkiminėmis - A.Monkevičiaus siūlytas pataisas yra įvertinęs socialdemokratas Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas.
Premjero teigimu, „beprasmiškas ginčas“ yra stengtis nustatyti vienodus balų vidurkius tiksliesiems ir humanitariniams mokslams, o „vienintelis objektyvus ir realus kriterijus yra neturėjimas skolų“, kuriam ir pritarė Strateginio planavimo komitetas.
Per rugsėjo 18-ąją vykusį pasitarimą Vyriausybė neapsisprendė, ar palaikyti A.Monkevičiaus pasiūlytą įstatymo projektą, kad už mokslą nemokėtų visi pažangūs studentai.
Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje paprašė Seimas, kuris liepą po pateikimo jai pritarė. Jei gerai besimokančiais būtų laikomi visi pažangūs studentai, valstybė, norėdama jiems garantuoti nemokamą mokslą, turėtų išleisti papildomus beveik 60 mln. litų kasmet.
Pasak A.Monkevičiaus, šiandieniniams skaičiavimais reikalinga būtų skirti 57 mln., tačiau esančios lubos - pinigų esą praktiškai reikės mažiau, nes paprastai apie 15 proc. studentų sesiją baigia neišlaikę visų egzaminų, tad jie turės mokėti studijų įmoką.
„Aštuoneto“ sistema, arba dabar galiojančio „gerai besimokančio“ studento samprata, nepatenkinti studentai rengė protestus ir įteikė Seimui peticiją, kurioje siūloma leisti už studijas nemokėti visiems akademinių skolų neturintiems studentams.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.
