Dėl į Lietuvą įskridusio drono iš Baltarusijos, valstybinės institucijos antradienį sušaukė ne vieną pasitarimą. O trečiadienį Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad jo vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išeis iš valdančiosios koalicijos, jeigu socialdemokratas Gintautas Paluckas liks dirbti premjeru.
Praėjusią savaitę posėdžiavusi demokratų valdyba konstatavo, jog Vyriausybė susiduria su krize, o premjerui dėl darosi sudėtinga eiti pareigas. Dėl to partija šį klausimą siekia aptarti koalicinėje taryboje. Demokratai siekė ją sušaukti rugpjūčio 11 dieną, bet S. Skvernelis teigė suprantantis kolegų prašymą dėl dalies politikų atostogų surengti susitikimą rugpjūčio 18 dieną. Politikas teigė, kad apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos praneštų, jeigu per minimą koalicinę tarybą būtų pasakyta, jog premjeras dirba toliau.
Daugiau apie tai skaitykite čia. Ekspertų vertinimu, G. Paluckas turėtų grįžti iš atostogų anksčiau esant tokiai situacijai.
Skubūs pasitarimai dėl drono Lietuvoje, o kur premjeras?
Pranešus apie Lietuvoje užfiksuotą droną Nacionalinis krizių valdymo centras skubiai sušaukė tarpinstitucinį pasitarimą dėl institucijų operacinės sąveikos stiprinimo. Apie tai savo socialiniuose tinkluose pranešė ir pats premjeras, tačiau jis nenurodė, ar iš atostogų grįžta į darbus. Vyriausybės puslapyje nurodoma, kad nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 8 d. premjeras G. Paluckas yra išvykęs atostogų.
Jis nedalyvavo ir prezidentūroje rengtame atsakingų institucijų vadovų susitikime, kurio metu buvo aptarti nacionalinio saugumo klausimai, dronų keliama grėsmė bei jos eliminavimo galimybės.
Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigia, kad premjerui į Lietuvą įskridęs dronas buvo „puikus šansas parodyti savo lyderystę“.
„Šis drono įskridimas buvo puikus šansas truputį parodyti savo lyderystę ir pakankamai nemalonioje situacijoje parodyti, kad vis dėlto jis laiko save premjeru ir elgiasi kaip Vyriausybės vadovas. Kitaip tariant, jis turėjo šitą progą išnaudoti, aš net drįsčiau pasakyti, tam tikrai parodomajai komunikacijai.
Nebent jis jau yra apsisprendęs ir nusprendęs, kad vis dėlto šioje vidinės politikos situacijoje jam jau nėra vilties ir jis tikriausiai turi sprendimą, pavyzdžiui, trauktis“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Politologas Ignas Kalpokas sako, kad normaliomis aplinkybėmis tokie įvykiai, kaip drono įskridimas į Lietuvos oro erdvę, būtų pakankamai svari priežastis premjerui sugrįžti iš atostogų.
„Bet, turbūt žiūrint subjektyviai, premjeras šiuo metu turi rimtesnių problemų negu neaiškūs dronai. Ir kaip pamatėme, buvo labiau užsiėmęs laiško partiečiams rašymu.
Bet žiūrint iš politologinės perspektyvos, tai savaime suprantama, kad nutikus tokiai potencialiai ekstremaliai situacijai, tikrai premjero grįžimo iš atostogų reikėtų“, – komentavo I. Kalpokas.
Premjeras turi sutelkti skirtingas institucijas
L. Kontrimas taip pat atkreipė dėmesį, kad premjero lyderystės reikia ir kalbant apie naujienų komunikaciją iš įvairių tarnybų, kilus tokio tipo atvejams.
„Komentarų gausėja, šnekėtojų būrys irgi labai didelis. Pasižiūrėkite, nuo krašto apsaugos ministrės, vidaus reikalų ministro, tarnybų visokių vadovų. Aš suprantu, kad Vyriausybėje krizių komunikacijos plano tikriausiai nėra. Nes jeigu jis būtų, tokio individualistinio pasisakymų šou mes nematytumėme“, – tvirtino L. Kontrimas.
Tam pritarė ir I. Kalpokas, kuris teigė, kad būtent ministras pirmininkas yra tas asmuo, kuris turėtų sutelkti atsakingų ministerijų atstovus.
„Čia turbūt ir prezidento vaidmuo turėtų būti nemažiau svarbus ir tų sprendimų turėtų būti ieškoma, ir tie algoritmai turėtų būti tobulinami. Nes, jeigu jau antras toks atvejis per labai trumpą laikotarpį, tai tikėtina, bus trečias ir ketvirtas. Ir klausimas ar nebus tie bandymai mus testuoti eskaluojami“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Politologo manymu, valdžios atstovai taip pat turėtų sušaukti valstybės gynimo tarybą, kad būtų suderintas skirtingų politinių institucijų, kariuomenės koordinavimas.
„Lygiai taip pat Vyriausybės lygmeniu turėtų labai aiškiai susėsti, visų pirma, pas premjerą ir išsispręsti bendradarbiavimo klausimus. Nes šiuo atveju kariuomenė ir pasieniečiai kalba visai skirtingus dalykus. Neaišku, kaip ta informacija vaikšto“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Be to, politologas priduria, kad, jei į Lietuvą įskridęs dronas iš tiesų buvo provokacija, tokiu būdu taip pat testuojama ir atsakingų institucijų sąveika tarpusavyje bei visuomenės pasitikėjimas.
„Ir kai mes matome visą dieną, kad vyksta palaida bala, operaciniame lygmenyje natūralu, kad mažiau matome, bet visų pirma komunikaciniame ir santykio su visuomene lygmenyse, tai tas irgi leidžia kalbėti apie tam tikrą pergalę, jeigu tai iš tikrųjų buvo provokacija“, – teigė I. Kalpokas.
Premjeras Gintautas Paluckas pranešė apie šaukiamą pasitarimą
Besitęsiant pirmadienį Lietuvos oro erdvę pažeidusio bepiločio orlaivio paieškoms, premjeras Gintautas Paluckas pranešė apie šaukiamą pasitarimą.
„Pastarasis įvykis, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis, atskleidė būtinybę tobulinti informacijos apsikeitimo tarp institucijų, tarnybų ir kariuomenės algoritmus, komunikacijos kanalus ir reagavimo laikus. Todėl šiandien Vyriausybėje sušauktas pasitarimas dėl institucijų operacinės sąveikos stiprinimo“, – antradienį „Facebook“ rašė G. Paluckas.
„Jau dabar turimomis priemonėmis – nelaukiant papildomų investicijų – patikslinus atsakomybių pasiskirstymą ir sustiprinus tarpinstitucinę sąveiką, gyventojai apie bepiločių orlaivių keliamas grėsmes bus informuojami greičiau ir tiksliau“, – pabrėžė jis.
Anot jo, šiam tikslui padės aiškiai nustatyti sprendimų priėmimo terminai, visų grandžių įsipareigojimas keistis informacija realiuoju laiku bei visą parą veikiantis koordinavimo režimas.
„Šalies institucijoms skirtas pavedimas – rugpjūtį jos privalo pateikti suderintus algoritmus dėl į Lietuvą įskrendančių dronų detekcijos ir galimo neutralizavimo“, – tvirtino premjeras.
Vyriausybės puslapyje nurodyta, kad pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Į Lietuvą įskrido dronas
ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui antradienį ryte užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją. Kiek vėliau jis informavo, kad kol kas pagrindinė versija išlieka – į šalies oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
