Atitinkamoms kelių įstatymų pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau jos bus teikiamos Seimui. Šiam pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
„Kariuomenėje svarbiausia – žmogus. Įgyvendinant Lietuvos kariuomenės personalo politiką esminis tikslas yra ne tik pritraukti kuo daugiau naujo personalo, bet ir jį išlaikyti tarnyboje. Todėl nuolat siekiame tobulinti apmokėjimo, priedų, kompensacijų ir priemokų sistemą, suteikti kuo daugiau socialinių garantijų, taip didinant tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kaip teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM), siūlomi įstatymo pakeitimai numato galimybę profesinės karo tarnybos kariams apmokėti papildomą darbo krūvį vykdant kitų karių ar darbuotojų funkcijas, kompensuoti nesuteiktas poilsio dienas, skirti papildomas poilsio dienas vaikus auginantiems kariams.
Numatoma perskaičiuoti ir nustatyti taikomų tarnybinių atlyginimų, priedų, kitų išmokų ir garantijų, koeficientų dydžius, kuriems apskaičiuoti taikomas naujas bazinis dydis.
Pakeitimais taip pat siūloma įtvirtinti draudimą kariams vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurios yra laikomos nedraugiškomis.
Be to, KAM siūlo tikslinti vienkartinių kompensacijų, mokamų kario sveikatos sutrikimo atveju, ir išeitinių išmokų mokėjimo atvejus bei sąlygas. Taip pat – išplėsti kariams taikomų sveikatinimo priemonių sąrašą, patikslinti vaistinių preparatų ir sveikatinimo priemonių kompensavimo sąlygas.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje siūloma sudaryti galimybę studijuoti ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose, keisti akademijoje mokiniams vykdomos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimo sąlygas.
KAM taip pat siūlo suteikti aukštesnius laipsnius aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, o pulkininko ir jūrų kapitono laipsniui gauti nustatyti reikalavimą turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. Taip pat bus nustatomi nauji ribojimai kariams vykti į nedraugiškas užsienio šalis.
Skaičiuojama, kad šiems pokyčiams kitų metų biudžete reikės 16 mln. eurų. Įstatymų pakeitimai bus įgyvendinami iš bendrųjų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Vėlesniais metais lėšų poreikis, pasak ministerijos, priklausys nuo tarnybos užduočių atlikimo dažnumo, galimų gavėjų skaičiaus ir garantijų taikymo apimčių. Didelio lėšų poreikio augimo ministerija teigia nenumatanti.
