Demografinė padėtis Lietuvoje – katastrofiška: išlaikytinių skaičius kiekvieną dieną vis auga, o dirbančių žmonių, mokančių mokesčius valstybei – vis mažiau. Ateitis dar niūresnė, nes mirtingumas kone dvigubai didesnis už gimstamumą. Tęsiasi ir masinė emigracija. Nors tai – tautos ir valstybės išlikimo klausimas, Vyriausybė šiai problemai – akla ir kurčia.
Vyriausybė dėl neva per didelės administravimo naštos nusprendė gyventojų demografinės politikos strategijos įgyvendinimą perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tokį projektą ruošiamasi svarstyti rytoj vyksiančiame Vyriausybės posėdyje.
Neįgyvendinama svajonė
Vilnietė Inesa Aprubienė su vyru augina 6 mėnesių dukrytę. Jauna šeima labai norėtų turėti tris ar bent du vaikelius, bet gražių svajonių priversta atsisakyti. O vėliau gali būti jau vėlu. Juk metai bėga.
„Gąsdina daug kas – nežinomybė dėl motinystės išmokų, padėtis darbo rinkoje, kai bet kurią dieną gali prarasti darbą, - kalba Inesa. - Niekas nežino, kaip bus ateityje. Jei dar apkarpytų motinystės išmokas ar bankrutuotų įmonė, kurioje dirba vyras – neįsivaizduoju, iš ko reikėtų gyventi. Juk didesnei šeimai ir vieno kambario buto nepakaktų, ir kasdienės išlaidos daug didesnės."
Vyras, anot Inesos, jau kurpia planus emigruoti, žmona – prieš. Bet jei nebus kitos išeities, nori nenori teks kelti sparnus.
Lietuvoje, pasak jos, jaunos šeimos nesijaučia saugios. „Neaišku, kokį sprendimą valdžia priims, ką pakeis, – apgailestauja jauna mamytė. – Kalbama, jog būtina skatinti gimstamumą, bet jokių pokyčių. Priimami sprendimai tik blogina šeimų padėtį."
Kompleksas priemonių
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariui Artūrui Melianui Vyriausybės ketinimai demografijos problemas perkelti ant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pečių - nesuprantami. „Neteisinga viską užkrauti vienai ministerijai, – teigė jis. – Tokia rimta problema turi būti sprendžiama kompleksiškai. Juk tai susiję ir su ekonominėmis, ir su švietimo bei socialinės infrastruktūros problemomis. Nereikia manyti, kad burtų lazdele mostelėsi ir jos savaime išsispręs."
Demografinei padėčiai į naudą – pensinio amžiaus ilginimas. „Tokiu keliu eina visa Europa, ir mes niekur nedingsime, – svarstė jis. – Aišku, tai skausminga, bet reikia rinktis mažesnę blogybę. „Visų blogiausia, anot jo, kad Vyriausybė per dažnai keičia priimtus sprendimus.
„Kol taip yra, jauna šeima iškart pagalvoja - gal po pusės metų motinystės išmokas išvis atims? – pateikė pavyzdį jis. – Baimė, nežinomybė, neužtikrinta ateitis gimstamumą tik mažina."
