LKT vadovui minėtą nuobaudą siūlė skirti teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus.
Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis to nepadarė.
R. Tamašunienė mano, jog resocializacijos stiprinimas negali būti vykdomas, silpninant saugumą kalėjimuose.
„Man svarbu, kad pertvarkant kalėjimų sistemą būtų užtikrintas ne tik resocializacijos stiprinimas, bet ir tinkamas kalėjimų saugumas bei pareigūnų darbo sąlygos. Resocializacija yra būtina ir ją turime stiprinti, tačiau tai negali būti daroma silpninant saugumo funkciją ar mažinant pareigūnų pajėgumus ten, kur jų ir taip trūksta. Sprendimai dėl tokios apimties pertvarkų turi būti atsakingai įvertinti“, – ministerijos pranešime spaudai cituojama R. Tamašunienė.
Ministerija pabrėžė, kad papeikimo skyrimas savaime nereiškia LKT vadovo atleidimo iš pareigų.
Pagal Vidaus tarnybos statutą, atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriamas už tarnybinį nusižengimą, jeigu pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė tarnybinė nuobauda.
Dėl M. Kairo skyrimo į pareigas ir jo atleidimo iš jų sprendžia Vyriausybė.
M. Kairys nesutinka su priekaištais
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ragino Vyriausybę nepritarti siūlymui M. Kairiui skirti papeikimą. Anot profsąjungų, LKT vadovas, priimdamas sprendimus dėl personalo perskirstymo Kauno kalėjime, elgėsi pagal įstatymus.
Pats M. Kairys Eltai teigė nesutinkantis su priekaištais jam, esą pertvarka kalėjimuose yra vykdoma priverstinius būdu.
„Resocializacijos skyriuje darbuotojams pasiūlytas didesnis darbo užmokestis, o darbo pobūdis yra panašus. Noriu pabrėžti, kad darbuotojams nėra jokios prievartos pereiti į kitą skyrių – atsisakiusiems pasiūlomos kitos vietos Kalėjimų tarnyboje. Kalėjimo pareigūnams užmokestis kyla 80–90 eurų. Mes esame užtikrinę, kad jų darbo pobūdis nesikeis, nesvarbu, kad pareigybės aprašyme atsiranda daugiau funkcijų“, – sakė M. Kairys.
Anot jo, jeigu pertvarka Kauno kalėjime būtų sustabdyta, įstaiga susidurtų su papildomais veiklos trikdžiais.
Anksčiau baustas keliomis nuobaudomis
M. Kairys anksčiau buvo nubaustas keliomis tarnybinėmis nuobaudomis.
Vyriausybė pernai liepos 9 d. LKT direktoriui skyrė papeikimą, o liepos 16 d. jam skirtas griežtas papeikimas.
Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus.
Kaip skelbta anksčiau, tarnybinių patikrinimų metu LKT vadovo veiksmuose nustatyti pažeidimai, susiję su tarnybos lėšų panaudojimu, tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.
Galiausiai R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų, tačiau LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas – tokiu atveju asmuo negali būti atleidžiamas iš darbo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio jam. Šių metų gegužę šis tyrimas buvo nutrauktas. Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas tyrimas buvo atliekamas dėl R. Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.
ELTA primena, kad M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą jis buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
