Emigracijos procesus Lietuva ketina valdyti informuodama apie įsidarbinimo, mokymosi, verslo įkūrimo galimybes šalyje bei realias gyvenimo ir darbo sąlygas emigracijoje.
Tai numatyta Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto penktadienį patvirtintoje Ekonominės migracijos valdymo strategijoje ir priemonių plane.
Reguliuojant migracijos procesus, ketinama nuolat stebėti ekonominės migracijos procesus ir darbo rinką, kartu su socialiniais partneriais rengti ir įgyvendinti priemones darbo rinkos pusiausvyrai palaikyti, pranešė Vyriausybė.
Plane numatoma gerinti užsienio lietuvių padėtį, parengti emigracijos prevencijos priemones tiems sektoriams, iš kurių emigravo daugiausia darbuotojų.
Bus siekiama prevenciniais tikslais teikti informaciją ir konsultacijas apie įsidarbinimo, mokymosi verslo įkūrimo galimybes Lietuvoje, taip pat apie realias įsidarbinimo galimybes užsienio šalyse.
Didelis dėmesys bus skiriamas migracijos srityje dirbančių institucijų veiklos koordinavimui, administracinių gebėjimų stiprinimui, numatoma įsteigti Migracijos reikalų tarybą.
Įvairios priemonės turėtų didinti gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą, darbo rinkos lankstumą, gerinti saugumo ir darbo sąlygas. Jomis siekiama sumažinti nemotyvuotą migraciją ir galimas grėsmes užsienio šalyse įsidarbinant nelegaliai.
Dokumentas prieš teikiant jį tvirtinti Vyriausybei dar bus koreguojamas.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo apie 404 tūkst. žmonių. Lietuva yra viena pirmaujančių ES šalių pagal emigrantų skaičių 1000-čiui gyventojų. Dėl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus gyventojų: 2005 m. oficialiai emigravę 20-29 metų amžiaus gyventojai sudarė 37 proc., 30-59 metų amžiaus - 39 proc.
Stebima ir priešinga tendencija - 2005 metais, lyginant su 2004 m., grįžusių Lietuvos piliečių padaugėjo 38 proc.
