Į naujienų portalą tv3.lt kreipesis vyras dalinosi savo istorija, kad planine tvarka dėl klubo sąnario mechaninės komplikacijos birželio 27 d. buvo operuotas Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos universitetinė ligoninė“. Vėliau liepos 1-ąją jis buvo perkeltas į Palangos reabilitacijos ligoninę, kurioje praleido iki liepos 19-osios.
„O siaube, ką pamačiau ir patyriau“, – patirtį pradėdamas pokalbį reziumavo Ž. Viliušis.
„Gyvenau 8 aukšte 809 kambaryje su vaizdu į jūrą. Bet ne dėl vaizdo atvykau ar jūros oru pakvėpuoti, o sveikatą sustiprinti, ir ne pats rinkausi, o iš ligoninės atvežė. Man reikėjo specialisto paslaugų, pagalbos, kaip mankštintis, teisingai tą daryti, kaip nepersitempti ir panašiai“, – tęsė jis.
Šilališkis teigė vos sužinojęs, kad medicininei reabilitacijai vyks į minėtą pajūrio įstaigą, iškart nebuvo patenkintas: „Seniai girdėjau visus kalbant, kad vasarą Palanga užkišta turistais, komerciniais pacientais ir tinkamų, reikiamų paslaugų niekas nežiūri, niekas tavęs nelaukia kaip eilinio ligonio. Žiemą, spalio, lapkričio mėnesiais – prašome, tada situacija pagerėja.“
Kad neklibėtų, lovą sutvirtino su viela
Vyras visų pirma sako supratęs, kad nieko netaisant ligoninės paskirtoje lovoje normaliai miegoti negalės.
„Sako, nelaimė viena nevaikšto. Vos įsikūrus supratau, kad nė valandos nepamiegosiu. Lovoje gulėti neįmanoma – visa klibėjo į šonus, jausmas toks, kad tuoj iškrisiu.
Čiužinys įvilktas į nekvėpuojantį užvalkalą, supelijęs, o ant jo paklodė. Labai karšta buvo gulėti, prakaitavome, negijo žaizda. Be to, mano palatos kaimynas buvo vyras, atsigaunantis po insulto, norėjosi ramybės, tad dėl lovos klibėjimo kreipiausi į slaugytoją“, – pasakojo Ž. Viliušis.
Jis pasakojo, kad atėjęs meistras atėjo su vienu, viskam tinkančiu ranku, įvertino situaciją ir sakė, jog atsineš daugiau įrankių.
„Grįžo už pusvalandžio su metru vielos – suko, suko, apsuko daug kartų, šiek tiek lovą sutvirtino, tai ji bent jau nebeklibėjo. Būnant ligoninėje vis kirbėjo mintis, ar kada nors kas nors čia remontą per tuos 14 metų, kai buvau paskutinį kartą, darė?“ – svarstė vyras.
Nusivylęs pašnekovas teigė, kad net rankų nebuvo kaip nusiplauti, mat sugedęs muilinės dozatorius:
„Muilinės – tuščios, rankų nėra kaip nusiplauti, o mes tiesiai iš ligoninės atvežti, nieko namiškiai nespėjo atvežti, nieko neturime. Nėra muilo, nes sugedę muilo dozatoriaus laikikliukai, kad nespaudant netekėtų muilas. Buvau pripylęs vėliau muilo, tai viskas išbėgo ant grindų. Tai vaizdeliai tokie, kad neduok Dieve.“
Pasigedo daugiau procedūrų
Ž. Viliušis turėjo pastabų ir dėl procedūrų kokybės – jo tvirtinimu, jų gerokai trūko, kad sveikimas būtų akivaizdus.
„Iki liepos 19 d. gavau mankštą, vietines voneles pėdoms, elektro stimuliaciją, magneto terapiją, biotroną, kompresinį masažą, individualia ergoterapija 2 kartus, parafino „vonias“. Procedūros buvo skiriamos ne visos iš karto, vienoms pasibaigus po 5 kartų paskirdavo kitų.
Esu ne vieną kartą buvęs reabilitacinėse ligoninėse, nereikia norėti visko, ko geriausio. Būna gerų dalykų, nors ir tarp jų pasitaiko nemalonių smulkmenų. Tad buvo tų procedūrų, bet jų trūko pagal būklę. Mankštos buvo pirmoji procedūra, kurios reikėjo, bet dar prie mano kojos būklės specifikos reikėjo ir masažo. Vandens procedūrų negavau, nes negalima buvo šlapinti binto“, – dėstė jis.
Be kita ko, vyras pridūrė, kad esą jei pavėluosi tą dieną į vieną procedūrą bent 5 minutes, tai jos išvis nebegausi.
Komerciniams pacientams – kitos sąlygos
Tuo metu šilališkį stebino, kad, kaip įtaria, kitiems pacientams teko įvairesnės procedūros.
„Pats nemačiau, bet girdėjau ir užuodžiau, kai 9 ryte eidavome į sporto mankštas, pirmame aukšte būdavo procedūros, perlinės vonios, sklinda malonus kvapas, naudojamos druskos su kvapais ar eteriniai aliejais, ir visi kalbėjo, kad čia komerciniai ligoniai.
Ir tai matosi, ateina moteris – kojos dailios, įdegusi kaip šokoladas, atrodo, čia jai neturėtų būti vieta, aišku, ne man spręsti, o gydytojui. Bet, kalbama, kad atėjus pas gydytoją už atitinkamą pinigų sumą turi, ką tau reikia.
Taip yra, kad pacientas per ligonių kasą gauna siuntimą reabilitacijai ir gali atlikti bet kur Lietuvoje – Kaune, Birštone, Druskininkuose ar toje pačioje Palangoje. Tu gauni kelialapį, bet pačios procedūros, ką gausi, priklauso ir nuo tavo piniginės storumo. Girdėjau apie tai puse lūpų kalbant iš ligonių ir paties personalo“, – tvirtino jis.
Žaizdos perrišimas – tik kartą per savaitę?
Vyrą stulbino ir tai, kad žaizdos perrišimas, jo teigimu, buvo daromas tik kartą per savaitę, nors tvarstis buvo permirkęs nuo prakaito.
„Dienos karštos, sveriu virš 100 kg, dar ir operaciniai randai temperatūrą kelia, kūnas reaguoja, tai bintai šlapi. Būtų galimybė pas sesutes gauti bintą, tai ką tu – pas jas poste tik tabletės sudėtos. Nuėjau už poros dienų ten, kur perrišinėja, prašau pagelbėti, pakeisti, sako, kad nepriklauso, reikia ateiti ketvirtadienį, kaip parašyta.
Tai, suvok, turbūt taupo. Kai atėjau perrišimui, nuėmė bintą ir klausia, ar maudžiausi, sakau, ne, nes yra žaizda, gydytojai įspėjo, kad negerai dėl infekcijos rizikos. Sako, bintas visas šlapias, sakau, nuo mano kūno, prakaito“, – patirtimi dalinosi šilališkis.
„Taip sugadinti maistą reikia aukšto mokslo“
Jėgų sveikti nepridedantis pašnekovui pasirodė ir maisto racionas.
„Maistas katastrofa, nė vienam nelinkėčiau. Aišku, negaliu pasakyti, kad visąlaik buvo blogai, priklausė ir nuo pamainos. Tas maistas nėra kažkur iš gatvės, bet tiek neskanus. O valgyti turi, nes iš lovos neišlipsi. Jei ne papildai iš namų, tai reabilitacijai pasibaigus važiuotum į ligoninę dėl išsekimo.
Turėjau savo automobilį sanatorijoje, tai nuvažiuodavome iki parduotuvės ir pirkdavom su palatos draugu sumuštinių, dešros, duonos pasipjaustydavom. Bet trūkdavo to brangesnio maisto. Pavyzdžiui, guliašas – keli mėsos gabaliukai, agurkėliai karnišoniukai, daug padažo, vandens, krakmolo dar įdėta dėl tirštumo, alkanam čia du kąsniai ir lėkštė tuščia.
Bet įvairių košių – kiek nori, dar antrą pakartoti siūlė. Kažkada paprašiau, bet jau sunku buvo suvalgyti, buvo tokių, kurie tų košių visai atsisakė. Gal jie iš Palangos, Klaipėdos turi giminaičių, kurie ko privežė, tai jei jiems neskanu, tai ir nevalgo. O aš žmogus iš kaimo, įpratęs prie košės, tik duok, bet kaimiškai kai valgai, tai pasidarai su padažu, įsidedi sviesto, spirgų, svogūno, o ten man padarė košę su uogiene. Košė kaip košė, bet rūgštu – turiu refliuksą, negaliu valgyti rūgščiai. Sugalvok taip sugadinti maistą – reikia aukštą mokslą būti baigus“, – ironizavo jis.
Mokesčius nuskaičiuoja, o paslaugų negauni
Vyras su nuoskauda konstatavo, kad toli gražu nesijaučia, kad reabilitacija pataisė sveikatą. „Sakiau gydytojai, kad nesulenkiu kojos, tą galiu padaryti tik 90 laipsnių, padėkite, patarkite, ką man daryti, gal specialistai per jėgą ką padarytų.
Gydytojas dar išvažiuojant pasakė: „Apgailestauju, kad nesugebėjau suteikti tinkamų paslaugų“. Bet nuo žodžio „apgailestauju“ mano sveikata nepagerėjo. Komerciniams ligoniams paslaugų kokybė visiškai kitokia. Sunku patikėti, labai gaila, bet taip yra“, – guodėsi Ž. Viliušis.
Jis pasakojo, jog pats stengiasi judėti, daryti pratimus, nusipirkęs masažinį stalą, nes po operacijos sunku daryti pratimus ant grindų, tačiau jau vėl užsiregistravęs pas gydytoją traumatologą, kad patartų, kaip gydytis toliau.
„Niekam nereiškiu pretenzijų, ant nieko nepykstu, bet norėjosi paviešinti, kad nebūtų tokių nukentėjusių kaip aš, gal kas keisis. Nes dabar dirbi, dirbti, nuskaičiuoja mokesčius kas mėnesį, o reikia normalių tinkamų paslaugų, jų negauni. Manau, visi žino tuos dalykus, kas darosi sveikatos sistemoje, bet kol niekas nesako, visi tyli, tai yra baisu“, – konstatavo šilališkis.
Pas gydytoją patekti užtrunka 1,5 mėnesio
Liedamas nusivylimą sveikatos sistema vyras pasakojo, kad ilgai užtruko, kol gydytojai apskritai surado problemos priežastį ir nusiuntė operacijai:
„Klubo sąnarys man buvo keistas dar 2010 metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Bet problemos nesibaigė, šiais metais visiškai nedirbau, negalėjau paeiti dėl skausmų, kurių priežasties nematė niekas.“
Bandydamas spręsti bėdą vyras sakė važiavęs ir į Šiaulius, Tauragę, atliktas ne vienas tyrimas, tačiau tikrąją defektą, kuris kėlė skausmus, pastebėjo į Šilalę atvažiuojantis gydytojas traumatologas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės.
„Tai eini pas vieną, antrą, trečią gydytoją, neranda, o ir pas tą gydytoją patekti užtrunka 1,5 mėnesio... Tokia ta sistema. Grįžus iš sanatorijos iškart skambinau į registratūrą, sako, pirmadienį bus dalinami talonėliai. Tai pirmadienį 7 valandą atlėkiau į registratūrą, jau 5 žmonės laukia prieš mane, užsiimu vietą ir laukiame iki 8 val.
Ir tai – gyva eilė talonams rugpjūčio mėnesiui, jau nekalbu, kiek laukia internetu. Laimei, gavau taloną rugpjūčio 1 dienai, vėl prašysiu kokio tepalo atpalaiduojamo, kaip pagerinti būklę. Bet kažkas tik rugpjūčio pabaigai gavo taloną. O jei man šiandien kažkas atsitiko, negaliu normaliai patekti pas gydytoją.
Iš manęs sveikatos sistema atima tiek pinigų, tai gal tada sustabdykime tą nesąmonę, padarykime gydytojus privačius, kaip dabar yra odontologai“, – apgailestavo Ž. Viliušis.
70 proc. lovų atnaujintos
Komentaro dėl situacijos ir išsakytų pastebėjimų portalas tv3.lt kreipėsi į Palangos reabilitacijos ligoninę. Pasiteiravus apie lovų ir kito inventoriaus būklę, įstaigos direktorė Romantė Aleknavičienė teigė, kad apie 70 proc. lovų ligoninėje yra naujos.
„Kitą lovų dalį taip pat planuojame atnaujinti. Šis pirkimas yra įtrauktas į metinius ligoninės pirkimo planus, kurie vykdomi prioriteto tvarka. Palatoje, kurioje buvo gydomas jūsų minimas pacientas, lovos kol kas nėra atnaujintos. Nusiskundimų dėl jų nepatogumo ar kitų problemų personalas negavo, o apklausti šiuo metu palatoje gydomi pacientai teigia, kad lovos yra saugios ir patogios.
„Reikia pastebėti, kad dietinis maitinimas ženkliai skiriasi nuo įprastinio, skiriamo nemažai daliai pacientų. Nesusipratimų stengiamės išvengti, paaiškindami pacientams, kad šiuo atveju dietinis maitinimas – sudėtinė gydymo dalis“, – kalbėjo R. Aleknavičienė.
Muilinių, tai yra skysto muilo dozatorių, ligoninėje yra labai daug. Įprastai sugedęs ar sulūžęs dozatorius pakeičiamas nauju, o pasibaigus muilui – iškart pripildomas. Jei pacientas pastebėjo, kad kažkuriame iš jų trūksta muilo, tereikėjo įspėti personalą“, – dėstė ligoninės vadovė.
Ji teigė, kad ligoninės veikloje atsiradę trūkumai ar gedimai šalinami nedelsiant, taip pat operatyviai atliekami ir smulkūs remonto darbai.
„Pastarasis įstaigoje darytas remontas – virtuvės patalpų atnaujinimas, kurio vertė siekė apie 20 tūkst. eurų“, – pridūrė R. Aleknavičienė.
Ligoninės vadovė taip pat teigė, kad gerai gyjanti žaizda yra perrišama 3 kartus per savaitę. „Tačiau pacientai yra įspėti, kad jeigu tvarstis sudrėksta dėl prakaito, kraujo ar kitų priežasčių, jie nedelsiant turi kreiptis į tvarstomojo slaugytoją dienos metu arba į skyriaus slaugytoją bet kuriuo paros metu. Personalas nedelsiant žaizdą dezinfekuoja ir sudrėkusį tvarstį pakeičia nauju, švariu taip išvengiant galimos infekcijos rizikos“, – tvarką aiškino ji.
Paslaugų suteikė daugiau, nei numatyta
Taip pat ji nurodė, kad reabilitacijos laikotarpiu minimam pacientui buvo skirtas dvigubai didesnis procedūrų skaičius, nei numatyta reabilitacijos paslaugas reglamentuojančiame teisės akte.
„Tai yra 35 fizioterapinės procedūros per 18 d. vietoj 18 procedūrų. Ligoninėje kasdien vienos ar kitos procedūros suteikiamos dešimtims pacientų. Kad jos vyktų sklandžiai, sudaromas grafikas. Dėl to prašoma pacientų į procedūras nevėluoti. Iškilus nenumatytai situacijai bei esant galimybei, personalas geranoriškai pacientus priima ir ne savo laiku. Tačiau jeigu pacientas laiku nepasirodė, o paslauga yra užimta, bus paskiriamas naujas procedūros laikas kitai dienai“, – paciento pastebėjimus atliepė ligoninės vadovė.
Taip pat ji pažymėjo, kad mokamos procedūros ligonių kasų finansuojamiems pacientams šiuo metu nėra teikiamos. Tuo metu pacientai, atvykę reabilitacijai už savo lėšas, gali įsigyti paslaugų pagal poreikius.
„Ligoninės veikloje komerciniai pacientai sudaro iki 10 proc. Atvykę reabilitacijai už savo lėšas, asmenys gyvena dviviečiuose kambariuose, kurie nėra pritaikyti pacientams ūmiame reabilitacijos laikotarpyje po operacinio gydymo. Komerciniams pacientams taip pat nėra taikomos slaugos paslaugos“, – komentavo įstaiga.
Paklausus, ar dažnai sulaukia pacientų skundų dėl maitinimo, vadovė neslėpė, kad per 30 veiklos metų ligoninė yra sulaukusi ir pagyrimų, ir nusiskundimų.
„Ligoninė maitinimą organizuoja pagal SAM patvirtintus teisės aktus, tai yra pagal dietas. Jos gali būti skirtingos. Atskirų susirgimų atveju dietistė sudaro valgiaraščius. Reikia pastebėti, kad dietinis maitinimas ženkliai skiriasi nuo įprastinio, skiriamo nemažai daliai pacientų. Nesusipratimų stengiamės išvengti, paaiškindami pacientams, kad šiuo atveju dietinis maitinimas – sudėtinė gydymo dalis“, – paaiškino R. Aleknavičienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Sukurta darbo vietos bet darbo nulis.
Nors kai važiuoja tikrinti visada praneša kada atvyks tada pradeda visi tvarkytis:DD
Turėtų tikrinti nepranešę tai užsidarytų pusė šaraškino kontorų.
