Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.
Darbas su Prezidentu – koks jis buvo iš tiesų?
Bene visa Lietuva švenčia prezidento Valdo Adamkaus 100-mečio jubiliejų. Jūs ne vienerius metus buvote šalia jo. Koks jis buvo ir ką matėte būdamas šalia?
Tai unikali asmenybė ir tikra Dievo dovana Lietuvai. Prezidentas savo vietoje ir savo laiku. Kaip aš jį vadinu, tai yra laiminčios Lietuvos diplomatijos simbolis. Jaunoji karta galbūt jau nepamena, bet iki 1998 metų susipriešinimas tarp kairės ir dešinės, socialdemokratų ir konservatorių, buvo itin gilus. Politinėje scenoje dominavo dvi asmenybės: Algirdas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis.
Staiga ateina V. Adamkus ir atneša visiškai kitokią politinę kultūrą. Ji pasireiškė ne tik ilgalaike vizija bei supratimu, kaip svarbu Lietuvai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, bet ir fundamentalia, nuoširdžia pagarba. Jis atnešė suvokimą, kaip svarbu dirbti vieningai dėl svarbiausio Lietuvos tikslo: narystės ES ir NATO, ką mes visi kartu ir padarėme.
Kaip tik V. Adamkaus vadovavimo metu tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Kaip viskas vyko tuo metu?
Tokiose istorinėse kryžkelėse visuomet išryškėja lyderių asmenybė. Prezidentas Valdas Adamkus buvo reikalingas žmogus reikalingoje vietoje ir reikalingu metu. 1998 metais, kai jis pradėjo kadenciją, Lietuva buvo tik kandidatė į ES ir NATO, tačiau konkrečių terminų ir pažadų, panašiai kaip šiandien Ukrainai, niekas nedavė.
Mums reikėjo lyderio, vėliavnešio, kuris su vakariečiais, ypač amerikiečiais, kalbėtų jų kalba, jų politinės komunikacijos manieromis. Pats dalyvaudavau dešimtyse susitikimų, kur sėdėdavome su JAV prezidentu George'u W. Bushu ar senatoriais iš Vidurio Vakarų: Ilinojaus, Mičigano, Ohajo. Jie pradeda kalbėti apie vieną ar kitą miestelį, įvykį, ir JAV bei Vakarų lyderiai pamato, kad jis yra toks pat kaip mes, jis yra mūsų dalis, nors dabar atstovauja nepriklausomai Lietuvos valstybei. Didelė dalis šios sėkmės atiteko būtent Prezidento pasiaukojimui ir darbui.
Nuo Senato koridorių iki „Burger King“ mėsainio
Savo prisiminimų knygoje rašote, kad V. Adamkaus asmeninis pasišventimas ir platus pažinčių tinklas itin padėjo Lietuvai. Kaip tas tinklas veikė ir koks jis buvo kaip žmogus?
Pirmiausia, jo genuose tekėjo lietuviškas kraujas, tačiau jis jau buvo perėmęs amerikietiškąją tradiciją: nesvarbu, ar esi multimilijonierius, ar durininkas, visiems rodoma vienoda pagarba.
Kita vertus, jis nepaprastai investuodavo į ryšius. Vėliau, jau kaip Europos lyderis, jis kartu su Lenkijos prezidentu aktyviai rėmė Ukrainą ir Sakartvelą. Dėl to Lietuva tapo ne tik saugumo gavėja, bet ir saugumo kūrėja, prisidedančia prie demokratinių permainų regione.
Kalbant apie Sakartvelą ir Ukrainą, daugelis prisimena, kaip Lenkijos prezidentas skrisdamas užsukdavo paimti V. Adamkaus, nes mes net neturėjome savo lėktuvo. Kodėl būtent V. Adamkus buvo tinkamiausias tarpininkas?
Jis buvo natūralus tiltas. Lietuvis, bet kartu ir amerikietis. Be to, jis laisvai kalbėjo rusiškai, suprato pašnekovų mąstyseną ir kultūrinį kontekstą. Tas kultūrinis barjeras tarp Vakarų ir Rytų kartais buvo gilesnis nei tarp pačių kaimynų, o V. Adamkus gebėjo jį lengvai įveikti ir tapti nuoširdžiu tiltu tarp Sakartvelo, Ukrainos ir Europos.
Koks V. Adamkus buvo kasdienybėje? Ar laikėsi griežto protokolo, ar prireikus užsienio reikalų ministrui patrepsėdavo koja?
Iš visų prezidentų, su kuriais man teko dirbti, su juo dirbti buvo lengviausia. Jis tikrai nebuvo protokolo vergas, viską vertindavo iš patogumo ir elementaraus etikos jausmo.
Prisimenu epizodą per rugsėjo 11-osios įvykius JAV: žmogus tiesiog išalko ir panoro „Whopper“ burgerio iš „Burger King“. Tuomet apsaugai nepavyko jo nupirkti, nes viskas buvo uždaryta. Tačiau po kelerių metų, kai jis atvyko į JAV jau nebe kaip prezidentas, amerikiečių apsaugos grupė kaip skolą nupirko jam tą burgerį. V. Adamkus juokavo, kad tą akimirką jautėsi laimingiausias žmogus pasaulyje.
Nuoširdžiausi sveikinimai prezidentui Valdui Adamkui ir ačiū už viską, ką jis padarė dėl Lietuvos saugumo bei gerovės.
Visą pokalbį išgirskite aukčiau esančiame vaizdo įraše.
