„Deja, taip susiklostė, kad informacijos savininkai pagal įstatymą yra STT, ir tai komisiją varžo komentuoti informaciją, gautą šito posėdžio metu. Bet mes oficialiai paprašėme STT išslaptinti informaciją, kuri buvo pateikta komisijai“, – trečiadienį po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.
Jis patvirtino, kad STT pateikta medžiaga susijusi su tarnybos atlikto „tyrimo likimu ir įrodymų šiame tyrime likimu“, bet teigė, jog savo esme ji valstybės paslapties nesudaro, kaip slaptą informaciją apibrėžia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
„Komisijos nuomone, STT įslaptinti raštai neatitinka įstatyme numatytų kriterijų, kur sakoma, kad gali būti įslaptinama tik tokia informacija, kuri gali kelti grėsmę valstybės saugumui, specialiųjų tarnybų veiklai“, – pažymėjo V. Bakas.
„Iš to, ką STT pateikė, nieko tokio nėra, visuomenė turi teisę žinoti. Todėl kreipėmės oficialiai į L. Pernavą, prašydami ir išslaptinti, ką pateikė, ir vengti įslaptinti duomenis kurie savo esme valstybės paslapties nesudaro, bet yra svarbūs visuomenės teisei žinoti apie kai kuriuos svarbius procesus“, – pažymėjo V. Bakas.
Sakė negalintis komentuoti
L. Pernavas po komisijos posėdžio žurnalistams teigė nieko negalintis komentuoti, įskaitant ir galimybės išslaptinti informaciją, sakydamas, kad visa, kas svarstyta – uždaro posėdžio medžiaga.
STT vadovo apklausa vyko uždarame posėdyje, po to komisija išklausė knygos „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, autorius Birutę Davidonytę ir Dovydą Pancerovą.
Seimo laikinoji komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.
Praėjusiame posėdyje komisijai liudijęs buvęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus sakė, kad patikrinus T. Gailiaus informaciją, nusikaltimo požymių nenustatyta, todėl vykdytas kriminalinės žvalgybos tyrimas neperaugo į ikiteisminį.
Įtaria, kad vadovai padarė pažeidimą
Tapatybės nusprendęs nebeslėpti T. Gailius anksčiau liudydamas komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, todėl jis ir kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju. Jis taip pat patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.
Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog laikėsi įstatymų, kai tikrino tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandą.
Seimo komisijai anksčiau liudiję buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bei jo buvęs pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad gavus pranešėjo informaciją tinkamiausia institucija jai įvertinti tuo metu atrodė STT.
Pasak buvusių prokurorų, STT atliko devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuri buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo vesti į ikiteisminį tyrimą.
2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.
G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
