Dviejų miegamųjų butas, esantis pačiame miesto centre, yra būtent tai, ko ieško į Lietuvą atvykstantys Vokietijos brigados kariai. Arba vieni, arba kartu su šeimomis į mūsų šalį atvykstantys vokiečiai mėgsta kokybę, nori gyventi patogiai, todėl renkasi gerokai erdvesnius nei lietuviams įprasta butus.
„Ieško tvarkingų, gerų, kokybiškų būstų. Natūralu, kad jie ir nori tos gyvenimo kokybės ir jie nesitiki čia, kaip sakant, kažkur senuose blokiniuose bendrabučiuose apsistoti“, – teigia „Ober-haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Internete patyrę „botų“ ataką
Su Vokietijos brigados kariais bendradarbiaujanti nekilnojamojo turto agentūra išplatino pranešimą, kuriame kreipiasi į Vilniaus ir Kauno gyventojus – prašo išnuomoti savo butą ar namą patikimiems ir tvarkingiems nuomininkams – vokiečių kariams, jų šeimoms. Skaičiuojama, kad prireiks nuo 100 iki 200 butų. Tačiau, vos tik patalpinus informaciją socialiniuose tinkluose, pribloškė komentatoriai.
„Žinot, tas leksikonas, sakykim, patvorinis“, – pasakoja M. Čiulada.
Komentaruose pasipylė purvas, neva mus puola naciai, kad vokiečius turėtų priimti prezidentas į savo namą. Pasigilinusi į situaciją, agentūra nustatė, kad tai buvo užsakyta vadinamųjų „botų“ ataka, komentaruose masiškai siautėjo netikri profiliai.
„Žiūrėjom į tuos profilius, kas jie tokie, tai jie prisidengę, netikri, su vėliavėlėm, gėlytėm, kažkokiais žvėreliais. Matosi, kad netikri profiliai“, – sako M. Čiulada.
Informacinį karą nagrinėjantis politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad tokios atakos – jokia naujiena. Su panašiais veiksmais susiduriame nuolat ir tai vyksta dėl konkrečių priežasčių.
„Mūsų valstybėje vokiečių karių siuntimas ir jų buvimas čia tapo Rusijos propagandos pagrindiniu taikiniu“, – teigia politologas N. Maliukevičius.
Visgi politologas pabrėžia, kad tokios propagandos tikslas nebūtinai yra pakeisti lietuvių požiūrį.
„Tokios atakos, ypatingai automatizuotos atakos, jos pagrinde kuria apskritai informacinio chaoso atmosferą. Ir dažnai jos yra nukreiptos prieš tuos pačius vokiečių karius“, – aiškina N. Maliukevičius.
Į Lietuvą per artimiausius metus bus perkelti 5 tūkstančiai Vokietijos karių ir personalo. Lietuviai įsipareigoję užtikrinti, kad vokiečių vaikai būtų įtraukiami į ugdymo procesą. Vilniuje jau dabar yra apie 30 vokiečių vaikų, kurie lanko atskirą, jiems pritaikytą grupę viename iš Vilniaus darželių. Taip pat sostinė iki ateinančio rudens įsipareigojo pritaikyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro pastatą Vokietijos brigados karių vaikų mokykliniam ugdymui.
Šiuo metu dar negalima tiksliai pasakyti, kiek vokiečių vaikų mokysis pas mus, nes ne visi kariai dar priėmė sprendimą, ar į Lietuvą atvyks kartu su savo šeimomis.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
