Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene.
Ministre, kaip dabar yra su antrąja pensijų pakopa? Girdime, kad iš jos pasitraukia dvigubai daugiau žmonių, nei buvo tikėtasi. Ką dabar ketinate daryti? Galbūt antrąją pakopą padaryti patrauklesnę ar net naikinti anuitetą?
Taip, žmonių išėjo daugiau, bet reikia įvertinti, kad labai didelė jų dalis jau senokai nebekaupė ir buvo sustabdę kaupimą. Todėl natūralu, kad jie pasitraukė. Dalis žmonių, kurie kaupė aktyviai, taip pat priėmė sprendimą išeiti. Žinoma, pinigus atsiėmė ir tie žmonės, kurie pateko į numatytas išimtis dėl neįgalumo ar paliatyvios slaugos.
Tačiau noriu labai aiškiai pasakyti – nuo sausio pirmosios antrosios pensijų pakopos pakeitimai yra reikšmingi, ir sistema tapo gerokai lankstesnė bei patrauklesnė. Dabar žmogus gali sustabdyti kaupimą tiek kartų, kiek jam reikia. Nesvarbu, ar sumažėjo atlyginimas, ar atsirado kitų finansinių sunkumų – kaupimą galima stabdyti be jokių apribojimų. Tą tereikia atnaujinti kasmet. Be to, sulaukus pensinio amžiaus, galima išsigryninti 25 proc. sukauptų lėšų, nepriklausomai nuo to, ar žmogus sukaupė sumą, reikalingą anuitetui. Jei pinigų reikia prieš pensiją, dalį jų galima pasiimti.
Taip pat įgyvendintas Konstitucinio Teismo sprendimas, numatantis atvejus, kada žmogus gali bet kada nutraukti kaupimą ir atsiimti visas lėšas. Jeigu ateityje žmogui nutiktų rimta nelaimė – sunki negalia ar prireiktų paliatyvios slaugos – jis galėtų nutraukti sutartį ir iš karto atsiimti visus pinigus. Ir svarbu tai, kad šios išmokos nėra apmokestinamos.
Sistema tapo patrauklesnė, rodo ir skaičiai. Iki balandžio vidurio buvo pasirašyta apie 14 tūkst. naujų sutarčių, kai per visus praėjusius metus, net ir su automatiniu įtraukimu, jų buvo apie 27 tūkst.
Dar girdime nemažai pasipiktinimo dėl to, kad žmonės, gyvenantys sunkiau ir atsiėmę sukauptus pinigus iš antrosios pensijų pakopos, gali prarasti šildymo kompensacijas ar vaikų nemokamą maitinimą. Ar ketinate numatyti kokias nors išimtis?
Nereikėtų manyti, kad visi pasitraukusieji iš antrosios pakopos gauna socialines pašalpas. Tačiau dalis tokių žmonių tikrai yra. Vis dėlto reikia suprasti, kad atsiimti pinigai yra laikomi pajamomis, nepriklausomai nuo to, kaip į tai žiūrėsime.
Bet žmonės juk pinigus atsiima ne iš gero gyvenimo.
Suprantu, tačiau pagal galiojančią tvarką tai vis tiek yra pajamos. Svarbu tai, kad jos vertinamos tik trijų mėnesių laikotarpiu, skaičiuojant kompensacijas ar kitą paramą. Jei žmogus pinigus atsiėmė balandį, jie bus įtraukti tik į balandžio, gegužės ir birželio pajamas. Vėliau, vertinant teisę į šildymo kompensacijas ar vaikų maitinimą, jau bus skaičiuojamas kitas laikotarpis.
Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad šios išmokos nėra apmokestinamos. Žmonėms nereikia mokėti nei pajamų mokesčio, nei kitų papildomų įmokų. Visa suma, kurią jie gavo į sąskaitą, lieka jiems.
Keisis nedarbo išmokos tvarka
Dabar girdime, kad nuo liepos keisis nedarbo išmokų tvarka. Teigiama, kad dabartinė sistema sudaro galimybių piktnaudžiauti. Kas keisis?
Pakeitimai iš esmės skirti didesniam teisingumui užtikrinti. Bedarbio išmoka bus labiau susieta su žmogaus sumokėtomis įmokomis. Jei žmogus daug metų dirbo ir nesinaudojo Užimtumo tarnybos paslaugomis, tačiau neteko darbo dėl reorganizacijos ar kitų priežasčių, jis gaus didesnę išmoką. Maksimali bedarbio išmoka dabar didėja nuo maždaug 1460 iki daugiau nei 1600 eurų.
Kita problema buvo pasikartojantis naudojimasis sistema. Dalis žmonių užsiregistruodavo Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius gaudavo išmoką, trumpam grįždavo dirbti ir po kurio laiko vėl galėdavo pretenduoti į naują išmoką. Iki šiol tas laikotarpis, kai žmogus gaudavo bedarbio išmoką, būdavo įskaičiuojamas į reikalingą stažą.
Nuo šiol tvarka keisis – po gautos bedarbio išmokos žmogus turės realiai išdirbti 12 mėnesių, kad vėl įgytų teisę į naują išmoką. Tikimės, kad tai sumažins pasikartojančius piktnaudžiavimo atvejus.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
