Apie tai plačiau papasakojusi Vilniaus rajono poliklinikos pulmonologė Diana Kalašinskienė pabrėžė, kas kosulys kosuliui nelygus, tad ir reaguoti į jį reikia priklausomai nuo situacijos.
Koks simptomas – pavojaus ženklas
Medikė konstatavo, kad dažniausiai sulaukiama šeimos gydytojų atsiųstų pacientų, kurie skundžiasi kosuliu jau persirgę ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija.
Vis tik ji kartu ramino, kad užsitęsęs kosulys sergant gripu, koronavirusu ar kitu virusu savaime iškart dar neturėtų kelti didelio nerimo.
„Susirgus ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, normalu, kad ūminis kosulys tęsiasi 3 savaites. Bet jeigu kosulys užsitęsia apie 2 mėnesius, tada jau reikėtų specialisto pulmonologo konsultacijos“, – laidoje socialiniame tinkle „Kalba gydytojas“ įspėjo D. Kalašinskienė.
Be to, ilgai besitęsiantis sausas kosulys dažnai būdingas skrandžio ligoms, taip pat jis gali varginti sergant tarpuplaučio ligomis.
Tiesa, pajutus vieną simptomą delsti nereikėtų ir kuo skubiau pasirodyti gydytojams. „Jeigu dusulys pasireiškia paprastos ūminės kvėpavimo takų infekcijos metu, į pulmonologą reikia kreiptis nedelsiant, nes reikia būtinai išsiaiškinti dusulio priežastis“, – pabrėžė ji.
Ragina matuoti deguonies kiekį kraujyje
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius ne kartą raginęs namuose turėti pulsoksimetrą.
„Nepaliauju priminti apie pulsoksimetrų naudą, nes pulsoksimetras leidžia anksti pastebėti deguonies kritimą, dar prieš ryškų dusulį, naudingas sergant gripu, COVID-19, pneumonija, LOPL, širdies ligomis, todėl padeda nuspręsti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Atsiminkite, kad SpO₂ ≥95 proc. dažniausiai norma, o ≤92–93 proc. jau signalas nebedelsti. Arba po kartotinų tikrinimų stebimas ≥3 procentinių punktų SpO₂ kritimas nuo individualios paciento reikšmės (kai kurie vyresnio amžiaus pacientai dėl letinių ligų turi mažesnes SpO2 reikšmes) laikomas kliniškai reikšmingu signalu“, – yra sakęs profesorius.
Virusiniai plaučių uždegimai gali sukelti bronchinę astmą
D. Kalašinskienė kartu priminė, kad šios srities specialistai gydo kur kas daugiau plaučių ligų nei vien peršalimo ar gripo sukeltą kosulį.
„Gydytojas pulmonologas diagnozuoja ir gydo įvairiausias plaučių ligas, pavyzdžiui, lėtinį ir ūminį bronchitą, bronchinę astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, plaučių vėžį.
Taip pat – visas kitas infekcines plaučių ligas, plaučių arterijų trombinę emboliją, plaučių tuberkuliozę ir daugiau įvairių retesnių ligų, intersticinių plaučių ligų“, – vardijo ji.
Plačiau apie bronchinę astmą papasakojusi gydytoja atkreipė dėmesį, kad ją sukelti gali ir persirgtos virusinės infekcijos.
„Bronchinė astma yra lėtinė liga, kurią reikia nuolat gydyti. Ji pasireiškia kosuliu, dusuliu, švokštimu krūtinėje. Bronchinė astma gali būti arba alerginė, arba nealerginė.
Nealerginė bronchinė astma dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje, persirgus plaučių uždegimais, įvairiomis virusinėmis infekcijoms. Pavyzdžiui, po COVID-19 pandemijos atsirado labai daug nealerginės bronchinės astmos atvejų“, – pastebėjo ji.
Alergine astma gi labiau susijusi su alergenais – simptomai pasireiškia, kai yra kontaktuojama su, pavyzdžiui, žiedadulkėmis, dulkėmis, gyvūnais. Alergine astma dažniau serga vaikai.
Būtinas fizinis aktyvumas ir grynas oras
Siekiant apsaugoti plaučius virusinių ligų plitimo laikotarpiu gydytoja patarė viešose erdvėse dėvėti medicinine kaukę, skiepytis nuo gripo ir COVID-19, laikytis rankų higienos.
Taip pat plaučiams labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore bet kuriuo metų laiku.
„Fizinis aktyvumas ir grynas oras mūsų organizmui, be abejo, yra labai naudingas. Vaikščiodami mes kvėpuojame, fizinio aktyvumo metu treniruojami kvėpavimo raumenys, diafragma, gerėja plaučių kraujotaka ir tai, be abejo, yra tikrai naudinga tiek visam organizmui, tiek mūsų plaučiams“, – komentavo D. Kalašinskienė.
Vis tik paklausta, ar teisingai sakoma, kad sportininkų plaučiai yra du kartus didesni, gydytoja skubėjo paneigti tokį mitą: „Jų plaučių dydis yra toks pat, tiesiog jie yra labiau ištreniruoti ir jie labiau išnaudoja visą plaučių tūrį.
Nes dar yra toks rezervinis plaučių tūris, kurio dažniausiai natūraliai kvėpuodami nepanaudojame, o kadangi atletai sportuoja, treniruoja diafragmą, kvėpavimo raumenis, jų kvėpavimo funkcija būna geresnė nei nesportuojančių žmonių“, – pastebėjo pulmonologė.
Rūkymo atsisakymo nauda – didžiulė
Nors susirgti plaučių ligomis gali ir visiškai nerūkantys žmonės, kaip žinia, šis žalingas veiksnys plaučiams yra ypač nepalankus. Pasak gydytojos, jo atsisakę net ir užkietėję rūkaliai gali pajusti teigiamą naudą sveikatai.
„Kiek plaučiai grįš į normą atsisakius rūkymo, priklauso nuo to, kaip ilgai iki tol žmogus rūkė. Mūsų bronchų gleivinė turi labai ypatingas ląsteles, kurios yra padengtos virpamaisiais plaukeliai, kurie yra atsakingi už svetimkūnių, gleivių pašalinimą, mikroorganizmų sulaikymą.
Bet rūkydamas žmogus bronchų gleivinėje sukelia uždegimą ir tada tos epitelinės ląstelės kinta – tie virpamieji plaukeliai pasišalina, ląstelės pasidaro plokščios, metaplazavusios ir jos jau tinkamai nebeatlieka savo funkcijos, nebesugeba tinkamai pašalinti gleivių“, – kalbėjo pulmonologė.
Jos aiškinimu, atsisakius rūkymo yra didelė tikimybė, kad tos epitelinės ląstelės grįš į normą, vėl atsiras virpamieji plaukeliai, kosulio refleksas, pradės geriau valyti plaučius:
„Taip pat metus rūkyti sumažėja vadinamųjų taurinių ląstelių, kurios uždegimo metu gamina pakitusias gleives. Taigi savijauta metus rūkyti tikrai pagerėja. Be to, labai sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.“
Sergamumas sumažėjo, bet virusai aktyvūs
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad bendras sergamumas gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę (52 savaitę) Lietuvoje sumažėjo ir siekė 766,3 atv. 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu ankstesnę savaitę jis buvo pakilęs iki 1310 atv. 100 tūkst. gyventojų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, epideminis sergamumas nefiksuotas nė vienoje savivaldybėje, daugiausiai sergančiųjų kaip ir prieš tai registruota Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse. Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje.
Nors rodikliai sumažėjo, specialistai ragina neatsipalaiduoti. „Tokia tendencija būdinga šiam laikotarpiui – kasmet per moksleivių atostogas į gydytojus besikreipiančių asmenų skaičius sumažėja, atitinkamai fiksuojami ir mažesni sergamumo rodikliai.
Visgi gripo sezonas tebesitęsia, tad NVSC specialistai pataria ir toliau elgtis atsakingai – pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų, taip pat laikytis pagrindinių prevencijos priemonių“, – skelbė NVSC.
Nuo gripo mirė 3, koronaviruso – 2 žmonės
Dėl gripo praėjusią savaitę į ligonines pateko 250 asmenų, iš jų 114 buvo vaikai, 78 asmenys – vyresni nei 65 metų. Tuo metu intensyvios terapijos skyriuje praėjusią savaitę iš viso gydyta 17 asmenų, 10 iš jų – vyresni asmenys.
Taip pat registruotos 3 mirtys nuo gripo – mirė Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrities gyventojai, kurie priklausė 60–69 m., 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję. Iš viso šį sezoną nuo šios ligos jau mirė 7 žmonės.
COVID-19 į ligonines paguldė 33 asmenis, dauguma jų (22) vėlgi buvo vyresni nei 65 metų amžiaus. Virusas pražudė du žmones. Kaip nurodo NVSC, abu asmenys buvo Kauno apskrities gyventojai, priklausė 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, 1 turėjo lėtinių ligų, kitas – nežinoma, abu nebuvo pasiskiepiję. Iš viso per šį sezoną tai – jau 26 mirtis nuo koronaviruso.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
