Mieste sparčiai daugėja sergančiųjų gripu, dalis dėl komplikacijų gydomi ligoninėje.
Per savaitę Panevėžio apskrityje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis išaugo kone dvigubai. Pirmąją metų savaitę bendras sergamumas apskrityje buvo 34,7 atvejo, o praėjusią šoktelėjo iki 67,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų (visoje šalyje – 67,2 atvejo).
Panevėžyje – daugiausia
Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę gripu apskrityje susirgo 114 asmenų, iš jų septyniolika – vaikai. Ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis susirgo 1 552 žmonės, iš jų 887 – vaikai. Iš viso apskrityje sirgo 1 666 asmenys.
Panevėžio mieste ir Rokiškio rajone sergančiųjų buvo daugiausia. Panevėžio mieste tokių buvo 91,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, Rokiškio rajone – 83,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Tad epidemija artinasi.
Biržų rajone – 48 atvejai, Pasvalio rajone – 44, Panevėžio rajone – 41 atvejis 10 tūkst. gyventojų. Kupiškio rajone sergančiųjų buvo mažiausiai – 33,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pastarajame rajone kol kas neužfiksuotas nė vienas gripo atvejis.
Gripo epidemija skelbiama, kai gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų. Kartais nelaukiama, kol bus trečdalis sergančiųjų gripu ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, epidemija skelbiama anksčiau.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Nadežda Brogelienė sako, kad praėjusią savaitę hospitalizuota daugiau nei 20 žmonių (visoje šalyje – 132). Ligoninėn pateko vienas pacientas iki dvejų metų ir du vaikai iki 17 metų. Manoma, kad šiemet vyraus H3N2 gripas (A tipo). Kas paskatino tokį sergamumo šuolį apskrityje, tiksliai nežinoma, tačiau spėjama, kad praėjusios savaitės orai.
Komplikacijų jau yra
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė sako, kad ligonių po truputį daugėja. Per savaitę poliklinikoje sergančiųjų gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis buvo 373. Į polikliniką kreipėsi dvylika asmenų, sergančių gripu, ir visi jie – suaugusieji.
Pasak direktorės, ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos šiemet paprastai prasideda gerklės skausmu ir sausu kosuliu. Jos teigimu, sergančiųjų šiemet padaugėjo gal šiek tiek anksčiau, tačiau tai galėjo lemti ir praėjusios savaitės orai. Epidemija paprastai prasideda vasario–kovo mėnesiais, tad situacija gana įprasta. I. Čeilitkienės teigimu, kol kas situacija medikams didelių problemų nekelia. Sunkių ligonių kol kas irgi nebuvo.
Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinos reikalams Eugenijus Preidis sako, kad Infekcinių ligų korpuse jau yra žmonių, paguldytų dėl gripo kilusių komplikacijų. Jos įvairios – plaučių, inkstų ligos. Yra ir vaikų, tačiau šie daugiau guldyti dėl viduriavimo. Medikas pasidžiaugė, kad kol kas itin sunkių ligonių nėra.
Pandeminis niekur nedingo
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusio gripo sezono metu Europoje vyravo gripo A (H3N2) virusas, numatoma, kad šio potipio tik kito štamo virusai vyraus ir 2012–2013 metų gripo sezono metu. A tipo virusai – patogeniškiausi žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. A (H1N1) gripo virusas, sukėlęs 2009-ųjų pandemiją, ir toliau cirkuliuoja kai kuriose pasaulio dalyse.
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 kilometrų per valandą greičiu. Jis labai mažas, todėl įsiskverbia į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus.
Panevėžio apskričiai 2012–2013 metų gripo sezonui buvo skirtos 8 585 gripo vakcinos dozės, kurios naudojamos rizikos grupių asmenims skiepyti. Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, nuo vakcinacijos pradžios sunaudota 98,5 proc. sezoninio gripo vakcinos dozių.
Plintant gripui ir ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, rekomenduojama kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu. Taip pat galima naudoti ir spiritines rankų dezinfekavimo priemones. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Būtina dažnai vėdinti patalpas, tinkamai apsirengti bei vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis. Susirgus kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.
