Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dėl suklastotų čekių teisėsaugai įkliuvę savivaldybių politikai gali tikėtis ir toliau eiti įtakingas valstybines pareigas. Socialdemokratė Jūratė Zailskienė su grupe Seimo narių pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias politikui ar pareigūnui, pripažintam piktnaudžiavus savo pareigomis, nebūtinai būtų uždrausta eiti valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų renkamas ar skiriamas pareigas.
Bando gelbėti savus
Be to, pavyzdžiui, jeigu meras pririnko „čekučių“ ir už juos pasisavino savivaldybės pinigų, tai nuteistas jis be vargo galėtų tapti eiliniu savivaldybės tarybos nariu, galėtų eiti ir į Seimą ar net tapti premjeru.
„Nėra adekvatu tai, kas dabar vyksta, nes politiko pagrindinis teisėjas yra rinkėjas – man atrodo, mes visi tai žinom. Ir taip lengva ranka nurašyti politikų tikrai negalima“, – įsitikinusi Seimo narė J. Zailskienė.
Tokiu būdu socialdemokratai neteko vieno perspektyviausių savo lyderių. Praėjusį rudenį Apeliacinis teismas neišgelbėjo socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus, kuris vadovaudamas Jonavos savivaldybei sau pirko du televizorius, savo žmonai – telefoną, apsimokėjo asmenines mobiliojo ryšio sąskaitas ir pylėsi kuro sau už beveik 2 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų.
Teisėjai nusprendė, kad net ir sugrąžinęs pinigus jis turi sumokėti daugiau nei 12 tūkst. eurų baudą ir netenka galimybės trejus metus užimti jokių pareigų valstybės ar savivaldybių institucijose. Pataisų iniciatorė sako: kodekse dar reikia konkrečiau numatyti, kad jeigu apgaule iš savivaldybės ar valstybės žmogus paėmė mažiau, tai ir mažesnę bausmę turi gauti.
„Nenormalu, kai už skirtingus nusižengimus – ar už 100 eurų, ar už 500 eurų, ar už 100 tūkstančių, ar už 10 tūkstančių – yra baudžiama taip pat“, – kalbėjo J. Zailskienė.
„Žala valstybei padaryta ne tik turtinė – konkrečiai kažkokie pinigai paimti neteisėtai – bet ir padaryta didžiulė neturtinė žala. Tai yra pakirstas pasitikėjimas politikų, savivaldybių tarybomis“, – tikino teisininkas Algimantas Šindeikis.
Siūlymą vadina gėdingu
Dabar Baudžiamojo kodekso nuostatos įpareigoja teismus apriboti nuteistųjų veiklą, bet bausmės pobūdį, sumą ir kitas detales teisėjai parenka patys, atsižvelgę į aplinkybes.
„Lieka vienintelis variantas arba versija, kad tiesiog tie Baudžiamojo kodekso sušvelninimai yra orientuojami į praeitį, į tas nusikalstamas veikas, kurios yra tiriamos ir kurios yra teismuose“, – teigė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Tad Baudžiamojo kodekso pataisos atvertų galimybę Sinkevičiui pakovoti dėl švelnesnės bausmės. Šiltas vietas po pataisų lengviau atrastų ir kiti įtakingi regionų politikai, kurie, pavyzdžiui, už kurą atsiskaitinėjo dešimtimis skirtingų kortelių ir vėliau už tai gavo kompensacijas.
„Tokie įstatymai baudžiamojoj teisėj galioja atgal. Iš tikrųjų, tokia galimybė tą klausimą spręsti iš naujo, sprendžiant klausimą dėl bausmės pobūdžio, atsiranda“, – pabrėžė A. Šindeikis.
„Tai, kad tokie siūlymai atsiranda, ir kad žmonėms, kurie tai daro, nėra gėda inicijuoti tokius teisės akto pakeitimus, yra apgailėtina situacija“, – rėžė Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Įtarimai dėl suklastotų „čekučių“ pareikšti ir kitiems socialdemokratams – Marijampolės merui Povilui Isodai ir Birštono merei Nijolei Dirginčienei.
„Labai blogas signalas visuomenei, kad politikai naudoja savo galias būtent tokiems tikslams – tam, kad išsuktų nuo atsakomybės savo bendražygius“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Tiesa, „čekučių“ istorijose figūruoja ir konservatoriai – vienas jų, buvęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, siekia išteisinimo. Teismų duris varsto ir liberalai, valstiečiai, nepartinių komitetų atstovai. Dėl to atsirado atskirų parlamentarų ir iš kitų partijų, kurie siūlymus palaiko.
„Dabar nei teismų praktikoje mes nematome kažkokių probleminių aspektų, nei yra iš teisės mokslininkų gautų pastabų. Ir tą įstatymo projekto rengėjai aiškiai nurodo“, – pabrėžė A. Širinskienė.
Taigi tokiomis pataisomis politikai nebent atvertų kelią politikams manipuliuoti teisėjais. Ir visa esmė keičiasi, pavyzdžiui, pakeitus žodį „skiria“ į du žodžius „gali skirti“.
„Tai, iš tikrųjų, teisėjas, kuris bus pakankamai griežtas ir taikys tas baudžiamojo poveikio priemones naudojantis ta teise, kuri yra numatyta Baudžiamajame kodekse, jis gali susilaukti tam tikrų pasekmių“, – dėmesį atkreipė A. Šindeikis.
Norės teisėjas dirbti Aukštesniame teisme – negaus politikų pritarimo, nes nebuvo palankus kuriam nors iš jų. Išgirdę įtarimus, kad dangsto savus, trys socialdemokratai jau atšaukė parašus iš Baudžiamojo kodekso pataisų. Jeigu idėja nežlugs, Seimo salę ji pasieks ateinančios pavasario sesijos metu.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
