Prieš ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus vizitą į Briuselį Vilniuje slapta lankėsi „Gazprom“ viceprezidentas Aleksandras Medvedevas. „Gazprom“ artimi „Verslo žinių“ šaltiniai patvirtino, kad praėjusios savaitės penktadienį Lietuvoje lankėsi Rusijos koncerno viceprezidentas A. Medvedevas. Jo susitikimas su energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi truko porą valandų. Energetikos ministerijos atstovai šios informacijos VŽ nekomentavo.
A.Medvedevas Lietuvoje lankėsi jau antrą kartą, kai buvo suformuotas A. Butkevičiaus vadovaujamas Ministrų Kabinetas. Neoficialiai Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad „Gazprom“ mėgina įsiūlyti naujas derybas „dėl viso santykių paketo“ ir siekia, kad už dujų kainų nuolaidas Lietuva atsisakytų dujų sektoriaus reformos, atitinkančios III ES energetikos paketo nuostatas, sudarytų ilgalaikę tiekimo sutartį, taip pat atšauktų Stokholmo arbitražui pateiktą ieškinį, kuriuo reikalaujama išieškoti iš vienintelio dujų tiekėjo 1,5 mlrd. EUR.
Pagal pernai priimtą Gamtinių dujų įstatymą iki 2014 spalio 31 d. turėtų būti atskirta transportavimo ir skirstymo veikla, kuri iki šiol buvo sutelkta AB „Lietuvos dujos“ rankose. Nepritarimą nuostatai reiškė du didieji bendrovės akcininkai – Vokietijos „E. On Ruhrgas“ (38,9 proc. akcijų) ir Rusijos „Gazprom“ (37,1 proc.). Nors pernai, tarpininkaujant EK, su akcininkais buvo sutarta, kad šalies dujų sektorius bus pertvarkytas taip, kaip numato Lietuvos įstatymai, po Seimo rinkimų suformavus naują ministrų kabinetą, „Gazprom“ su naująja šalies Vyriausybe derybas siekia pradėti iš pradžių.
VŽ šaltinių teigimu, A. Medvedevas dėjo daug pastangų derėtis tiesiogiai su Lietuvos Premjeru. Iki šiol Vyriausybė laikėsi nuostatos, kad ir su aukščiausiais užsienio kompanijų vadovais turėtų bendrauti konkrečius ūkio sektorius kuruojantys ministrai.
Tačiau, kaip spėjama, pirmojo Ministro Pirmininko vizito į Briuselį išvakarėse dar kartą ketino perduoti svarbių žinių Lietuvos pusei. „Gazprom“ dėl III ES energetikos paketo įgyvendinimo principų derasi ne tik su Lietuva, bet ir tiesiogiai su EK. Rusijos koncernas siekia išimtinės teisės valdyti nutiestus arba anksčiau įsigytus magistralinius dujotiekius ES teritorijoje. Tačiau, kaip ir Lietuvoje, kol kas – taip pat nesėkmingai.
