Taip pat ir tie specialistai, kurie dirba sunkiomis sąlygomis, pamainomis, patiria didelę įtampą – mokytojai, medikai, ugniagesiai, policininkai.
Psichologai aiškina, kad perdegimo metu žmogus jaučia fizinį, emocinį nuovargį, dažnai klysta, atsiriboja nuo kolegų. O blogiausiu atveju, jei darbuotojas nieko nekeičia ir toliau kenčia, jam gali išsivystyti ir depresija.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilniaus Baltupių progimnazijoje šeštokai renkasi į anglų kalbos pamoką. Penkerius metus dirbanti anglų kalbos mokytoja Jūratė pasakoja, kad su mokiniais turi labai artimą ryšį.
„Yra kava, arbata pas mane, sumuštiniai – mes šnekam, bendraujam, tu pajauti vaikų sielą“, – sako anglų kalbos mokytoja Jūratė Gabiūnaitė.
Vis dėlto, pedagogė neslepia, kad milžiniškas darbo krūvis – varginantis, moteris jaučiasi pervargusi.
„Nuėjau gulti dvyliktą, nubudau trečią – testai, trimestro pabaiga ir taip planuoji: šitam reikia padėti, šitam reikia padėti. Faktiškai mes dirbam po 40, 60 valandų, tai, žinokit, apie kažkokį kokybišką gyvenimą po pamokų nėra, ką kalbėti“, – teigia J. Gabiūnaitė.
Anglų kalbos mokytoja pastebi, kad perdegimas tarp švietimo darbuotojų – dažnas reiškinys ir tai veikia tiek fizinę, tiek psichologinę mokytojų sveikatą.
„Kolegė skambina devintą vakaro: „Jūrate, vat, vaikas darbelį taisė, palikau darbe, mama jaudinasi...“ Vos ne į darbą devintą vakaro važiuoti“, – sako mokytoja.
Perdega kas trečias
Perdegimas, pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, yra lėtinė streso būsena darbe – kai darbuotojas jaučia fizinį ir emocinį nuovargį, atsiriboja nuo kolegų, neefektyviai dirba.
„Atsikeliu, jėgų nebėra, jeigu anksčiau greitai padarydavau tą pačią užduotį, dabar darau, žiūriu į tą ekraną ir niekaip man nepavyksta atlikti. Tai galėtų būti maždaug mėnuo, du, trys ir jeigu tai tęsiasi, tikrai tai toks jau kaip raudonas šauktukas būtų, kad tai nėra tik nuovargis“, – teigia psichologė Ugnė Juodytė.
Tiesa, perdega ne tik mokytojai – psichologai pastebi, kad dažniausiai į tokią sunkią būseną papuola medikai, policininkai, ugniagesiai. O Vilniaus universiteto ir užsienio psichologų atliktas tyrimas rodo, kad, apklausus daugiau nei tūkstantį Lietuvos darbuotojų, didelę ir vidutinę perdegimo riziką patiria 35 proc., iš jų 14 procentų patiria stiprią perdegimo riziką.
„Patenkame į aukščiausią perdegimo rizikos šalių trejetuką kartu su Nyderlandais ir Japonija. Kitos šalys Europoje susiduria su 8, 13 procentų rizika“, – paaiškina VU Filosofijos fakulteto profesorė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.
Tyrimo duomenimis, didžiausią riziką – apie 28 procentus – perdegti darbe Lietuvoje patiria nekvalifikuoti darbininkai, tuo tarpu aukšto lygio specialistų ir vadovų perdegimas siekia nuo 5 iki 17 procentų.
„Pavyzdžiui, vadovai susiduria su grėsme prarasti darbo vietą ir su darbo intensyvėjimu, kai reikia padaryti vis daugiau, intensyviau, greičiau išmokti. Tuo tarpu, mažiau kvalifikuoti darbuotojai patiria netinkamo daug elgesio, kaip sakant, psichologinio smurto dažnai pasitaiko“, – sako J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Gali išsivystyti depresija
Vilniaus universiteto profesorė pastebi, kad daugiau perdega jaunesnio amžiaus žmonės – darbuotojai iki 34 metų.
Pasak psichologės, perdegimą dažniausiai patiria perfekcionistai bei empatiški žmonės. O ši būklė gali sustiprinti nerimą, taip pat išsivystyti ir depresija. Specialistė pabrėžia, kad svarbu įsivertinti, ar darbo vieta yra tinkama.
„Ar yra atlygis toks, kuris nespaudžia, ar vertybės sutampa su tos organizacijos, kurioje aš darbuojuosi“, – teigia U. Juodytė.
Tačiau psichologė sako, kad svarbiausia pačiam žmogui prisižiūrėti savo psichologinę būklę, todėl svarbu darbe brėžti tam tikras ribas ir atpažinti, kokias emocijas jaučiame.
„Pavyzdžiui, kai kolega prašo manęs padaryti darbus, kai aš nebeturiu nei jėgų, nei resursų, ar ne, tada mes mokomės, kaip pasakyti „ne“, kaip nubrėžti tą ribą. Kai man nepasiseka, nepavyksta – neplakti, nebausti savęs, o mokytis atjautos sau“, – sako psichologė.
Specialistai rekomenduoja grįžus namo nebegalvoti apie darbą, o užsiimti mėgstamais hobiais, sportuoti. O jeigu tai nepadeda, konsultuotis dėl tolimesnės pagalbos su specialistais, šeimos gydytojais.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
