Vis nauji politikų pasiūlymai pagerinti miesto transporto infrastruktūrą dažnai sulaukia pašaipų ir pajuokos. Sostinėje aistros neatslūgsta: pakalbėjus apie tramvajų, fantastika pagarsėjusias gondolas ir elektriniais bėgiais skriejančius taksi, dabar dėmesio centre – metro.
Svajonių yra daug, tačiau neaišku, kurį iš šių planų sostinė imsis įgyvendinti - gali būti, kad nei vieno arba visus tris. Buvęs miesto meras Artūras Zuokas itin piršo vilniečiams tramvajų, tačiau filialas „Vilniaus tramvajus“ jau yra likviduotas. Vienintelis pasirinkimas vilniečiams, atrodo, lieka metro.
Viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ direktorius Artūras Vinckevičius apie metro Vilniuje kalba gana optimistiškai.
Anot jo, per 10 metų Vilniuje būtų galima nutiesti 30 kilometrų metro linijų. Jos būtų nutiestos taip, kad suvienytų darbo vietas su gyvenamosiomis vietomis ir kad būtų galima apeiti pagrindines kamščių jungtis.
Dėl projektuojančios įmonės dar nėra apsispręsta, taip pat nėra priimtas sprendimas, ar metro išvis bus, tačiau savivaldybės administracija, kaip portalui „Balsas.lt“ teigė A. Vinckevičius, yra linkusi mieste išvysti metro, o ne tramvajų.
Metro kaina sudarytų maždaug apie 3 milijardus litų, tačiau pusę šios sumos ketinama gauti iš Europos Sąjungos.
Likusią pusę pinigų, anot „Vilniaus metro“ direktoriaus, būtų galima tikėtis gauti iš valstybės biudžeto arba iš privačių lėšų. „Privatininkas pastatytų ir jį eksploatuotų, o po kurio laiko, pavyzdžiui po 40 metų, metro tiesiog atitektų Vilniaus miestui. Tačiau per visą tą laiką vilniečiai naudotųsi metro“, sakė jis.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Romas Adomavičius skeptiškai vertina bet kokius Vilniaus transporto infrastruktūros plėtros planus. Jo teigimu, šiandien būtina kalbėti ne apie metro, tramvajus ar auto tramvajus, o apie rimtą situacijos analizę mieste ir visuomeninio transporto prioriteto klausimą. Pasak R.Adomavičiaus, dėl metro ir tramvajaus kyla begalės neatsakytų klausimų ir niekas nėra iki galo aišku. „Galite man adatas į panages varyti, iš manęs nieko labai neišgausite, nes man pačiam klausimų yra daugiau negu atsakymų į juos“, - sakė R. Adomavičius.
Pasak jo, pirmiausiai į Vilnių būtina pritraukti rimtų, didelę patirtį turinčių užsienio konsultantų, kurie kartu dirbdami su konsultantais iš Lietuvos priimtų bendrą sprendimą. Kol kas apie tramvajų ir metro yra daugiau šnekama, negu imamasi konkrečių sprendimų. „Šiandien kalbėti apie metro, tramvajaus ar kitos transporto priemonės privalumus yra pakankamai sudėtinga, kadangi dažnai lyginame kiaušinį su obuoliu“, - teigė tarybos narys.
Į klausimą, ar sostinės savivaldybė vis dėlto Vilniuje norėtų matyti labiau metro nei tramvajų, R. Abromavičius atsakyti negalėjo.
R. Adomavičius tikinimu, sukurta vadinamoji komisija per metus gebėjo pasiūlyti tik gondolos keltuvus ir dviračius, „tik kitokios spalvos, negu Zuokas siūlė“.
„Balsas.lt“ primena, jog ne per seniausiai Vilniaus savivaldybės darbo grupės viešojo antžeminio ir požeminio transporto infrastruktūrai gerinti vadovas Vladimiras Avinas viešojo transporto darbo grupei pristatė du vėliau smarkiai sukritikuotus oro gondolų projektus ir vieną - modernaus taksi.
Vilniuje paleistas oro traukinys vienu kartu galėtų gabenti 350 keleivių. Gondolos būtų valdomos elektra, neterštų aplinkos ir neužgrūstų miesto gatvių.
Šią idėją „tvarkietis“ parsivežė iš Šveicarijos. Nepaisant to, kad ši transporto priemonė populiariausia kalnuose, pasak V. Avino, pasaulyje oro gondolos diegiamos ir kaip alternatyvi viešojo transporto priemonė. V. Avino skaičiavimais, Vilniui pakaktų 15 km ilgio trasos, ji kainuotų iki 300 mln. litų ir ją nutiesti įmanoma per metus.
Dar viena V. Avino siūloma alternatyvi transporto priemonė - elektriniai bėgiais skriejantys taksi, kuriuos šiuo metu Hitrou oro uoste diegia britai.
