Vilniaus rajono taryba atmetė siūlymą steigti istorinės atminties komisiją

Už šį projektą balsavo 12 tarybos narių, prieš – septyni, o susilaikė 11.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šiuo metu savivaldybėje trūksta vientisos, sistemingos procedūros, kuri leistų iš anksto įvertinti probleminius įamžinimo atvejus, tad tai dažnai vyksta reaguojant į kilusias situacijas, todėl „kyla reputacinė rizika savivaldybei, didėja visuomenės susipriešinimo tikimybė bei sudėtinga užtikrinti vienodą praktiką“.

Dėl šios priežasties siūlyta sudaryti laikinąją komisiją, kuri sistemiškai įvertintų esamus įamžinimo sprendimus, pateiktų aiškius vertinimo kriterijus ir teiktų rekomendacijas dėl probleminių atvejų sprendimo.

„Neturėdami aiškių vertinimo kriterijų ir bendros procedūros kiekvieną kartą įsiveliame į galbūt bereikalingą politinį ginčą, diskusijas, o sprendimai tuomet priklauso ne nuo kažkokio vienodo traktavimo, bet politinės daugumos valios, kas, šiuo atveju, matyt, nėra visiškai teisingas būdas priimti sprendimus“, – pristatydamas projektą kalbėjo D. Ilkevičius.

„Ryškiausias (...) pavyzdys yra kardinolo Henriko Gulbinowicziaus įamžinimas Vilniaus rajone“, – pabrėžė jis.

Pervadinimo klausimai svarstyti ne kartą 

D. Ilkevičius ne pirmą kartą kelia už pedofiliją bausto lenkų dvasininko H. Gulbinowicziaus įamžinimo Vilniaus rajone klausimą, kurį būtų svarsčiusi naujoji komisija.

BNS rašė, kad Nemenčinės mieste bei Buivydžių seniūnijoje esančių gatvių pervadinimo klausimai taryboje svarstyti ne kartą, taip pat rengta vietos gyventojų apklausa.

Balandį šis klausimas į darbotvarkę sugrįžo sulaukus Vyriausybės atstovės Vilniaus ir Alytaus apskrityse Gedmantės Eimontienės raginimo pervadinti H. Gulbinowicziaus vardo gatves. Vilniaus rajonui atsisakant priimti tokį sprendimą, ji kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

Prieš komisijos sudarymą pasisakę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Tadeuszas Andrzejewskis ir Waldemaras Urbanas teigė, jog dalis jai priskiriamų kompetencijų galimai dubliuotųsi su jau veikiančių organų funkcijomis.

W. Urbanas taip pat pabrėžė, kad projekte trūksta komisijos darbo reglamento ir aiškių procedūrų, kėlė klausimą dėl jos kompetencijos.

Komisiją būtų sudarę septyni nariai: mero politinio pasitikėjimo tarnautojas, vicemeras, du savivaldybės administracijos atstovai, du tarybos nariai – vienas jų paskirtas opozicijos – ir bendruomenės atstovas arba savivaldybės gyventojas.

„Komisija yra toks organas, priimantis rekomendacinį sprendimą, tuo metu savo darbe gali pasikliauti ekspertinėmis išvadomis. Tai ekspertiškumas niekur nedingsta, tik pagal skirtingą kontekstą reikės skirtingo ekspertiškumo, todėl numatyti kažkokį stebuklingą ekspertą iš karto praktiškai nebūtų įmanoma“, – argumentavo D. Ilkevičius.

Prieš tarybos posėdį prie savivaldybės vyko gyventojų organizuotas piketas „Vilniaus rajonas be pedofilų garbinimo“. Kaip nurodė vietoje buvęs BNS fotografas, į šią akciją susirinko keturi žmonės.

BNS rašė, kad Vilniaus rajono Šukiškių kaime gimęs H. Gulbinowiczius buvo Vroclavo arkivyskupas, 1985 metais tapo kardinolu.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015 metais H. Gulbinowicziui suteikė rajono garbės piliečio vardą.

2020-ųjų lapkritį mirusiam dvasininkui Vatikanas buvo pritaikęs drausmines sankcijas dėl daugybės nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejų, pedofilijos nusikaltimų tarp dvasininkų slėpimo bei 16 metų trukusio bendradarbiavimo su Lenkijos Liaudies Respublikos saugumo tarnyba.

Pernai rugsėjį Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstė siūlymą atimti iš H. Gulbinowicziaus garbės piliečio vardą ir jam nepritarė.

Prieš atėmimą balsavo taryboje daugumą sudarantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Jie pasisako ir prieš gatvių pervadinimą.

Šios partijos atstovė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė yra sakiusi negalinti kištis į savivaldybės sprendimą bei prisipažino, kad ir pati nebalsuotų už gatvių pervadinimą ar garbės piliečio vardo atėmimą iš H. Gulbinowicziaus.