Kiek G. Paluckas tikisi gauti iš verslininkų, neaišku, tačiau akivaizdu, kad didelis sklypas sostinės centre – gardus kąsnelis vystytojams.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vilniaus centro kvartale, pagal pirmines užmačias, turėjo persikelti visos ministerijos su armija valdininkų. Pagal planą, pastatai turėjo būti atnaujinti, perdaryti šiuolaikiškai, o viskas kainuotų apie 170 milijonų eurų. Bet į valdžią atėjo socdemai ir premjeras Gintautas Paluckas nusprendė – ministerijų miestelio nebus.
„Siūlysiu parduoti visą projektą rinkoje, ir atitinkamai sukaupus tas lėšas už pardavimą, galvoti, ką su jomis daryti, galbūt nukreipti į gynybą, galbūt nukreipti į kitus investicinius projektus. Bet šiandien tiek dėl bendros geopolitinės situacijos, saugumo sumetimais, koncentruoti visas ministerijas ir Vyriausybę į 1 hektaro plotą, na, nėra absoliučiai jokios racijos“, – teigė premjeras G. Paluckas.
Jau buvo prasidėjęs pirmasis ministerijų miestelio etapas, jau pradėti tvarkyti kai kurie pastatai. Šis etapas turėjo kainuoti 16 milijonų, bet, kaip ir įprasta, pabrango iki beveik 20-ies milijonų. G. Paluckas sako, kad pirminį etapą reiks užbaigti, nes pasirašytos sutartys su statybininkais.
„Ne, ten nesikels nei viena ministerija, tas etapas bus pabaigtas, nes jau yra sudaryta sutartis, rangos darbai ir kiti įsipareigojimai, bet visas projektas, kartu su atnaujintu vienu korpusu, gali būti rinkoje parduotas, jeigu bus susidomėjimas“, – tikino G. Paluckas.
Kritikuoja sprendimą projektą nutraukti
Ministerijų miestelio projektą ir sumanymą į priekį stūmė I. Šimonytės Vyriausybė.
„Ponų valia, ką aš galiu dar čia įvertinti. Akivaizdu, kad kokie sprendimai bebūtų, jie veikiausiai bus mažiau optimalūs, tiksliau sakant, neoptimalūs“, – sprendimą komentavo buvusi premjerė I. Šimonytė.
Miestelio logika buvo paprasta – parduoti dabar turimus ministerijų pastatus Vilniaus centre ir iš tų pinigų įgyvendinti naująjį projektą.
„Tas projektas buvo... Kaip pasakyti, save atsiperkantis, tiek, kiek būtų parduota, tiek būtų investuota, ir dar šiek tiek mažiau į tą pirmąjį etapą, ministerijos būtų turėjusios tikrai daug geresnes darbo sąlygas, negu turi dabar“, – teigė I. Šimonytė.
Sumanymas užgimė dar prie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės, svarstant, ką daryti su ministerijų pastatais, kurių remontui nuolat reikia pinigų. Išlaikymas taip pat brangus.
„Tikrai plotai viešųjų pastatų yra išnaudojami neracionaliai, vienam valstybės tarnautojui tenka, nežinau, gal sumažėjo, kažkada buvo vidutiniškai 2 kambarių buto plotas, kurį reikia šildyti, prižiūrėti, energetinio efektyvumo klasė labai bloga yra“, – teigė Seimo pirminininkas S. Skvernelis.
„Matosi, ir tas jau vyksta, kad atskiros ministerijos vėl bandys tvarkytis tuos savo sunkiai darbui pritaikytus pastatus savarankiškai ir tai kainuos ilgainiui daugiau, negu būtų kainavęs projektas, kur ministerijos būtų galėjusios persikelti į naujas, kokybiškai parengtas patalpas“, – tvirtino I. Šimonytė.
Kiek gaus pinigų – neaišku
Tad dabar valstybinė žemė ir valstybei priklausantys pastatai bus parduoti aukcione. Tai turėtų būti gardus kąsnelis verslininkams – vieta mieste itin gera, pats sostinės centras, netoli Gedimino prospektas, Seimas, šalia ir tekanti Neris, kurios kitoje pusėje stūkso sostinės verslo centrai. Bet kiek valstybė galėtų gauti pinigų – nežinia.
„Šį projektą galima, kaip ir minėjau, realizuoti rinkoje už labai neblogus pinigus“, – teigė G. Paluckas.
„Jeigu politinė valia yra tokia, tai tik klausimas, kodėl yra tokia politinė valia, ar yra kažkieno interesas įsigyti galbūt tą kompleksą toje konkrečioje vietoje, ar dar kažkas“, – svarstė I. Šimonytė.
Šiuose pastatuose anksčiau veikė mokslinių tyrimų institutai, o ankstesnė Vyriausybė planavo atnaujinti 73 tūkstančius kvadratinių metrų patalpų, kuriose galėtų įsikurti apie 4 tūkstančius valdininkų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
