Nors bažnyčia pernai iš Kėdainių savivaldybės gavo pinigų vabalų naikinimui, bet vasarą pavėlavo atlikti darbus, tad lėšas teko grąžinti. O šiemet liko rezerviniame sąraše, tad vertybės žūsta toliau.
„Dar čia daugiau matosi pribyrėję, bet sakau, valytoja kartą į savaitę valo“, – komentavo Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios klebonas Sigitas Bitkauskas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Jis rodo pjuvenų kauburėlius ant grindų – taip maldos namus graužia kinivarpos.
„Trys, keturios dienos ir krūvelė. Po apačia kas kelintas suolas ir žiauriai...“, – piktinosi S. Bitkauskas.
Ir kone visuose suoluose pilna vabalų paliktų landų.
„Visi suėsti, nes čia ant pirmos lentos vien skylės“, – rodė jis.
Kenkėjai niokoja viską, kas pagaminta iš eglių ar pušų. Kinivarpų židinių sakralioje erdvėje gausybė.
„Jeigu paėmus visos bažnyčios plotą, baldus, kiekvienoj vietoj, pradedant nuo vargonų ir užbaigiant altoriumi, visur yra paliesta. Visur yra žymės kinivarpų, tų vadinamų medžio ėdikų“, – pasakojo klebonas.
„Maži vabalėliai, bet bėdos daug. Jie gali bėdos padaryti ne tik pačiam statiniui, bet ten yra labai daug dailės vertybių. Paveikslai, altoriai, o paveikslai yra su rėmais, yra drobės, jos labai senos, įrašytos į kultūros vertybių registrą“, – aiškino paveldosaugininkė Asta Naureckaitė.
Pernai iš Kėdainių savivaldybės šv. Jurgio bažnyčia gavo finansinę paramą kinivarpų naikinimui. Deja, darbus suplanavo per vėlai.
„Kai atvyko spalio pabaigoj, lapkričio pradžioj, jau per vėlu buvo“, – tikino S. Bitkauskas.
O kai šalta, vabalai įminga, tad naikinimas nebetikslingas. Pinigus teko grąžinti į miesto biudžetą. Šiemet klebonas vėl teikė paraišką:
„Bet kaip pabrango – pernai 8 tūkstančiai eurų, šiemet atsiuntė sąmatą 11 tūkstančių. Nei čia sviestas, nei miltai.“
Deja, liko rezerviniame sąraše
„Jai pinigų neužteko, tačiau prarasti vilties negalim. Negalim pasakyt, kad negaus. Jei kitos bažnyčios nepanaudos, ar panaudos nepilnai, tokia galimybė atsiras“, – tvirtino Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas.
Tačiau čia paguodos mažai, mat laikas ne šv. Jurgio bažnyčios sąjungininkas.
„Darbus galima atlikti tik iki spalio 1 dienos, kada yra aukštesnė oro temperatūra. Vėliau tie darbai tampa nebeefektyvūs. Sąmoningas pinigų panaudojimas neatneštų naudos, todėl, ko gero, tikslingiau laukti kitų metų“, – tikino G. Muznikas.
Paveldosaugininkai sunerimę, sako, kad taip žūsta unikalios meno vertybės.
„Ta problema liko neišspręsta iki dabar, kaip vienam iš seniausių Kėdainiuose sakralinių pastatų. Tokių pastatų Lietuvoje nėra daug, turinčių daug dailės vertybių, todėl reikia kuo greičiau situaciją taisyti“, – teigė aplinkosaugininkė.
Deja, iš aukų, kaip sako dvasininkas, kinivarpų neišnaikinsi.
„Parapija, pagal dabartinę situaciją, tai yra labai nepajėgi. Finansiškai, kiek surenkam per 4 sekmadienius, tai lygiai tiek išdalinam mokesčiam ir atlyginimam – daugiau nieko“, – sakė klebonas.
Finansinės injekcijos iš Kėdainių biudžeto šiemet sulaukė Dotnuvos, Paberžės, Šlapaberžės bei Šėtos bažnyčios. Skiriant lėšas maldos namų projektams itin svarbu, kad ir jie patys prisidėtų pinigais. Šv. Jurgio bažnyčia, „TV3 žiniomis“, iš 11 tūkstančių reikalingos sumos pati žadėjo prisidėti vos 100 eurų.
„Prisidėjimas būtent tos bažnyčios buvo mažiausias, tačiau, lyginant su kitom bažnyčiom, jos yra ženkliai mažesnės, o prisidėjimas didesnis“, – tikino Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius.
Kėdainių savivaldybė kasmet įvairiems šventovių projektams paskirsto 50 tūkstančių eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
