„Mes dabar nepriimam investicinio sprendimo, jis bus priimtas kitų metų... Galutinio investicinio sprendimo ir komercinės įmonės, kurios naudosis (terminalu – BNS), dar nėra priėmusios, ir jeigu jos nepriims, tai terminalas ir nebus statomas“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje sakė Darius Indriūnas.
„KN Energies“ BNS patikslino, kad galutinį investavimo sprendimą planuojama priimti ne kitąmet, o 2028 metų pradžioje.
„Šiuo metu Klaipėdos CO2 perkrovos terminalas yra vystymo etape. Patvirtinta terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, rengiama PAV ataskaita, taip pat baigiama priešprojektinių sprendinių FEED (angl. Front-End Engineering Design) studija. Ji padės detalizuoti terminalo techninius sprendinius, reikalingus galutiniam investavimo sprendimui“, – komentare BNS teigė įmonė.
D. Indriūno teigimu, pusę sumos, kurią į terminalą planuoja investuoti „KN Energies“, – apie 150 mln. eurų – tikimasi gauti iš Europos Sąjungos.
„Beveik pusę sumos tikimasi gauti iš Europos Sąjungos – sprendimo lauksime iki šių metų lapkričio pabaigos“, – sakė viceministras.
„KN Energies“ komunikacijos vadovė Milda Ancevičė BNS teigė, kad įmonė rugsėjo pabaigoje jau pateikė paraišką Europos Komisijai ir tikisi atsakymo 2027 metų pradžioje.
Viceministras pabrėžė, kad terminalo idėją inicijavo verslas.
„Iniciatyva yra iš verslo, tai nėra savaiminis „KN Energies“ klausimas, jį kėlė eilė verslo. Pagrindinė – „Akmenės cementas“, tačiau interesas yra ir stiklo gamintojų, ir galimai atsiras „Achema“ (Jonavos azoto trąšų gamintoja – BNS) ir kitų įmonių“, – komitete aiškino viceministras.
„KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė teigė, kad tariamasi su Danijos įmone „TotalEnergies“ dėl CO2 saugojimo jos vystomoje saugykloje „Bifrost“, tačiau kartu pabrėžė, kad sprendimą dėl vietos priims terminalo klientai.
„Tai bus taip pat pramonės įmonės pasirinkimas, į kurią saugyklą gabenti CO2. Mes šiuo metu analizuojame „TotalEnergies“ vystomą geologinę saugyklą netoli Danijos krantų, kurios pasileidimo data sutampa su mūsų norima data – 2032 metai“, – posėdyje sakė R. Tumėnienė.
Energetikos viceministras pranešė, kad planuojama pasirašyti memorandumą su šia įmone dėl saugyklos naudojimo.
Kaip rašė BNS, terminale nuo 2037 metų ketinama surinkti daugiau nei 16 mln. tonų CO2 emisijų Lietuvos cemento pramonėje (0,8 mln. tonų per metus).
Įgyvendinus projektą Lietuva taptų pirmąja Baltijos šalimi, turinčia visą CO2 surinkimo ir transportavimo sistemą. Šiemet gegužę Vyriausybė jį jau pripažino valstybei svarbiu projektu.
Energetikos ministerijos teigimu, terminalas leis Lietuvos pramonei mažinti išmetamų teršalų apimtis, neiškeliant gamybos į kitas valstybes ir išsaugant konkurencingumą, sumažins priklausomybę nuo taršos leidimų kainų svyravimų. Projektas taip pat padės spręsti klimato kaitos ir taršos mažinimo iššūkius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
