Apie tai plačiau papasakojusi Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro gydytoja akušerė- ginekologė dr. Raminta Baušytė konstatavo, kad apskritai nevaisingumas bendrąja prasme yra prilyginamas dvasinei traumai. Tačiau onkologinės ligos kontekste tai sukelia dar daugiau iššūkių.
Gydytojos aiškinimu, onkologinių ligų gydymas gali turėti tiek ilgalaikį, tiek trumpalaikį poveikį vaisingumui.
„Kalbant apie poveikį mergaičių, merginų, moterų vaisingumui, didžiausias poveikis yra per kiaušidžių rezervą – per jų gebėjimą subrandinti apvaisinimui tinkamą kiaušialąstę.
Taip pat yra neigiamas poveikis endometriumui, gimdos gleivinei, kuri yra labai svarbi, kad susiformavęs embrionas prisitvirtintų ir nėštumas toliau vystytųsi“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo gydytoja.
Jos aiškinimu, šie neigiami pokyčiai dažniausiai siejami su chemoterapijos, radioterapijos pasekmėmis. Jei chirurginio gydymo yra pašalinamas reprodukcinis organas arba jo dalis, tai jau ir tiesiogiai turi įtakos pastojimui.
„Kalbant apie poveikį berniukų, vaikinų ir vyrų sveikatai, vėlgi chemoterapija, radioterapija labiausiai veikia per spermatozoidų kiekybės ir kokybės pokyčius, taip pat – ir per ejakuliacijos, hormonų gamybos pokyčius.
Be abejo, [svarbus] ir chirurginis gydymas bei su juo susijusios pasekmės. Pavyzdžiui, kraujotakos sutrikdymas vėlgi galiausiai baigiasi tuo, kad mažėja spermos kokybė ir kiekybė, ir tai jau sukelia neigiamas pasekmes pastojimui.
Tokie pacientai dėl vaisingumo konsultuojami pirmumo tvarka
Gydytoja pabrėžė, kad yra išleistos vieningos rekomendacijos, kad visi reprodukcinio amžiaus asmenys turėtų būti konsultuojami dėl vaisingumo išsaugojimo. Jei asmuo nepilnametis, jį atstovauja tėvai.
„Šitai yra geriausia atlikti prieš onkologinės ligos gydymo pradžią, nes labai gaila būna tokių situacijų, kai pas mus pacientai kreipiasi geriausiu atveju dar gydymo eigoje, bet neretai sulaukiame ir tik po gydymo, kai jau mūsų pagalbos priemonės yra ribotos.
Santaros klinikose tokiems pacientams turime vadinamąjį „žaliąjį koridorių“ – jie patenka pirmenybės, pagreitinta tvarka. Tokie pacientai yra konsultuojami per porą dienų nuo kreipimosi. Tai yra labai svarbu.
Kartais žmonės abejoja, ar verta, gal aš ir nieko nenorėsiu, bet, ką matome iš pacientų, atsižvelgiant ir į šiuolaikinės visuomenės mąstymą, galbūt žmogus nieko ir nepasirinks iš būdų išsaugoti vaisingumą, bet jis žinos, o žinojimas taip pat yra labai svarbus“, – pabrėžė R. Baušytė.
Pasak jos, suprantama, kad onkologinės ligos diagnozė yra didžiulis smūgis ir visas dėmesys skiriamas jos gydymui.
„Onkologinės ligos gydymas kuo toliau, tuo demonstruoja labai gerus rezultatus – iki 60–82 proc. išgyvenamumo tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Ir paskui, kai praeina onkologinė liga, žmonės jau būna pasiekę remisiją, ateina gyvenimas.
Galimybė susilaukti vaikų yra viena iš svarbiausių gyvenimo kokybės sudedamųjų dalių. Ir, deja, laiku nepriėmus tam tikrų sprendimų, šitas veiksmas gali būti labai sunkiai pasiekiamas“, – pabrėžė akušerė-ginekologė.
Kokios yra galimybės išsaugoti vaisingumą?
Aptardama pagrindines vaisingumo išsaugojimo galimybes, pašnekovė priminė, kad mergaitėms ir moterims pagrindinis dalykas yra kiaušialąsčių surinkimas, šaldymas ir saugojimas. Taip pat – kiaušidės audinio paėmimas ir saugojimas, embrionų sukūrimas ir saugojimas bei kiaušidžių transpozicija (pakėlimas iš spindulinio lauko).
„Taip pat dar yra skiriami medikamentai, kurie slopina kiaušidžių veiklą. Na, jie gal nėra priskiriami klasikiniams vaisingumo išsaugojimo metodams, bet, tai būtų kaip pagalbinė priemonė. Beje, šios priemonės taip pat gali būti derinamos.
Be abejo, ne visais atvejais – reikia atsižvelgti ir į onkologinės ligos tipą, greitį, kaip greitai reikia pradėti gydymą, paties žmogaus amžių, sveikatos būklę, Lietuvoje – ir į galiojančią teisinę tvarką.
Pavyzdžiui, embrionų sukūrimas pagal įstatymus yra galimas tiktai pilnamečiams susituokusiems asmenims. Kiaušidės audinys yra vienintelis vaisingumo išsaugojimo metodas mergaitėms iki lytinės brandos. Jeigu mergaitė, mergina yra po lytinės brandos, bet ji, pavyzdžiui, neturi partnerio, tada siūlome kiaušialąsčių surinkimą, šaldymą ir saugojimą“, – vardijo R. Baušytė.
Šios priemonės – auksinis standartas
Berniukams ir vyrams tai yra prieinamas spermos surinkimas ir šaldymas, chirurginiu metodu spermatozoidų paėmimas, taip pat – sėklidės audinio paėmimas ir šaldymas.
„Iki lytinės brandos tai bus audinio paėmimas ir užšaldymas, o po jos efektyviausias metodas yra spermos šaldymas, išsaugojimas. Moterų atveju auksinis standartas yra embrionų sukūrimas, šaldymas ir išsaugojimas“, – sakė gydytoja.
Kai pacientai nuogąstauja, ar suspės atlikti šias procedūras iki vėžio gydymo pradžios, pašnekovė ramino, kad viskas įmanoma:
„Pavyzdžiui, spermos šaldymas, išsaugojimas gali būti įgyvendintas per vieną tris dienas, operacija atlikta per vieną tris dienas. Mums tiek reikia. Kalbant apie kiaušialąsčių sukūrimą ir surinkimą, tada mums jau reikėtų kokių 10–14 dienų. Tad maksimaliai onkologinės ligos gydymas galėtų atsidėti dviem savaitėms.“
Ji pridūrė, kad kaip ir onkologija reprodukcinė medicina ir viskas, kas susiję su nevaisingumo gydymo klausimais, žengia į priekį. „Šitos dvi sritys, beje, net dažnai eina labai lygiagrečiai“, – sakė gydytoja.
Ar gali vaisingumas grįžti natūraliai?
Paklaustas, ar gali po chemoterapijos ar spindulinio gydymo vaisingumas atsistatyti natūraliai, gydytoja tikino, kad taip gali būti.
„Viskas labai viskas priklauso nuo to, kokia yra onkologinė liga, koks gydymo tipas, kokia kombinacija, koks yra to asmens amžius, jau prieš tai buvusi bendroji ginekologinė, urologinė sveikata.
Bet, taip tam tikrais skaičiavimais po chemoterapijos mėnesinių ciklas gali grįžti vidutiniškai jau po 6–12 mėnesių, kai yra pabaigiamas gydymas. Spermatogenezė į normos ribas gali grįžti ir po dviejų metų.
Tačiau šitoje vietoje gal irgi svarbu paminėti, kad kaip ir moterų mėnesinės gali grįžti po 6–12 mėnesių, bet tai neindikuoja, kad viskas bus gerai su pastojimu, nes kiaušidžių rezervas jau gali būti pažeistas tiek, kad reikės vienokios arba kitokios medikamentinės pagalbos, norint susilaukti vaikučių. Tas pats ir su spermos rodikliais – jie gali grįžti, bet kokie bus kokybiniai rodikliai, lieka klausimas“, – aiškino R. Baušytė.
Pasak jos, klasikines rekomendacijos įprastai tokios, kad nėštumą planuoti rekomenduojamas ne anksčiau nei dveji metai po ligos remisijos.
Tiesa, pastojus po onkologinės ligos toks nėštumas jau laikomas didesnės rizikos. „Onkologija yra vienas iš didelės rizikos nėštumo veiksnių, o jeigu dar kartu lydi ir papildomi veiksniai... Pavyzdžiui, moteris ne tik sirgo onkologine liga, bet ir pastojo po pagalbinio vaisingumo procedūrų.
Vadinasi, yra du didelės rizikos nėštumo veiksniai ir toks nėštumas yra vadinamas didelės rizikos. Arba, pavyzdžiui, pati onkologinė liga gali neigiamai paveikti ir širdies bei kraujagyslių, ir plaučių sistemas, ir kepenis, inkstus bei sukelti šalutines komplikacijas. Tad jeigu kažkas papildomai išryškėja, tai tikrai bus įvardijama kaip didelės rizikos nėštumas“, – įspėjo R. Baušytė.
Gydytoja ragino neužsisklęsti, nelikti vieniems su savo mintimis, ateiti pasikonsultuoti:
„Nevaisingumo gydymas yra tikrai labai pažengęs į priekį. Turime įvairiausias galimybes tiek dėl lytinių ląstelių naudojimo – donorines lytines ląsteles, tiek donorinę spermą, kiaušialąstes, pagalbinį apvaisinimą, taip pat – priemones ir savaiminiam nėštumui pasiekti. Nes tikrai daliai žmonių pavyksta pasiekti net ir savaiminį nėštumą po onkologinės ligos.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
