Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga.
M. Sinkevičiaus disertacija
Plačiausiai aptarinėjama tema yra susijusi su premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacija, rašyta prieš 11 metų. Beje, ji yra apie alkoholio vartojimo įpročius ir priežastis. Gal turite kokių nors įžvalgų apie tai, kaip buvęs sveikatos apsaugos ministras, kovojęs su alkoholizmo problema šalyje?
A. Veryga: Ne, neteko, bet, žinot, labai niežti rankos paskaityti. Radęs laisvą minutę tikrai paskaitysiu. Įdomu, kokių įžvalgų premjeras ten parašė savo moksliniame darbe. Čia ne pirmas kartas, kada sugalvojama skaityti disertacijas.
Nežinau, ar jūs prisimenate, bet mums pradėjus 2016 metais dirbti Vyriausybėje, kai kurie apžvalgininkai ir analitikai skaitė Agnės Širinskienės disertaciją ir labai piktinosi tuo, kas ten yra parašyta. Visokiais būdais bandė pasakyti, kokios čia nesąmonės surašytos.
Aš jau pradedu matyti tokią savotišką tendenciją. Kai tik valdžioje atsiduria šita pusė politinių partijų, labai pradedama domėtis disertacijomis. Yra daug Lietuvoje įdomių disertacijų. Aš siūlau paskaityti politikų, nuo kurių visuomenei šiurpuliukai per kūną eina, arba kai kurių buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie čia mus moko, kaip su Konstitucija elgtis.
Geros ten disertacijos apie miliciją ir kitus dalykus. Jeigu skaitom, skaitykim visas. Jeigu keliame klausimą apie mokslinių darbų kokybę, jeigu tai yra rimta diskusija, o ne politinis kabinėjimasis, tai darykime tada diskusiją turbūt ne radijo ar televizijos studijose, bet sėskime su rektoriais, mokslininkais, kalbėkime, ar tikrai trūksta kažkokios kokybės, ką daryti, kad ją pagerintume.
Gal reikia papildomai skirti lėšų, kad doktorantai galėtų atlikti aukštesnės kokybės tyrimą ar panašiai. Dabar man tai yra panašu į politinį kabinėjimąsi, kuriame, jau sakau, matau tendenciją: kai atsiranda kažkas, kas nepatinka politikoje, staiga pradedama skaityti disertacijas.
Gal pradėkime ir mokyklinius rašinėlius skaityti. Ten ir įdomių dalykų gal bus prirašę. Aš savo kokį rašinėlį paskaitęs gal nustebčiau, ką aš ten kada esu rašęs. Tai kiek čia kasime? Kokia viso to prasmė?
Mes norime pasakyti, kad doktorantų moksliniai darbai yra žemo lygio? Galbūt žiūrima, ar premjeras tiesiog yra sąžiningas, ar tikrai nėra ten kažkokio plagiato ir kitų dalykų. Tą, aš manau, daro ne žmonės, liaudiškai sakant, iš gatvės.
Tam ir yra visa struktūra. Yra gynimo taryba, yra oponentai, visa tai sukurta tam, kad nebūtų to, ką jūs teisingai ir sakote. Neturi būti nei plagiato, nei nekokybiškų darbų, bet atsakomybę už tai prisiima universitetas, kuriame disertacija yra ginama. Man ne viename gynime yra tekę būti ir dalyvauti.
R. Žemaitaičio apkalta
Praėjusią savaitę Apeliacinis teismas sugriežtino Remigijaus Žemaitaičio bausmę byloje, kurioje jis nuteistas dėl antisemitizmo. Kilo diskusijų, ar rudens sesijoje reikėtų griebtis apkaltos šiam politikui, ar vis dėlto reikėtų laukti Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Kokia jūsų pozicija?
A. Veryga: Turbūt reikėtų pasižiūrėti į buvusius atvejus, jeigu juos galima kaip nors lyginti, ir išlaikyti tam tikrą teisinį nuoseklumą, kaip paprastai yra elgiamasi. Aš, tiesą sakant, neturėjau galimybės dabar pasižiūrėti, kaip yra buvę kitais atvejais, kada politikai kreipiasi į dar vieną instanciją.
Jeigu dar galima kreiptis, nors teismo sprendimas jau yra, tai, matyt, galima ir taip, ir taip daryti. Žinoma, Seimas gali tai padaryti, kada nori, jis tikrai yra laisvas. Čia nėra kažkokia teisinė struktūra, nėra teismas ir, turėdamas pagrindą, gali bet kuriam politikui inicijuoti apkaltą, jeigu mato tokį pagrindą.
Ar kolegos tą pagrindą matys kaip pakankamą, ar ne, aš dabar jau nesiimsiu pasakyti už Seimą. Nežinau, mes su savo kolegomis irgi dar tokios diskusijos neturėjome. Šiaip atrodytų logiška sulaukti galutinio teismo sprendimo, nes esame matę ne vieną bylą su politikais, kur skirtingų instancijų teismai priima kardinaliai skirtingus sprendimus.
Būna, kad politikai vienos instancijos nuteisiami, kitos – visiškai išteisinami. Nesinorėtų užbėgti įvykiams už akių, kad ir kaip man nepatiktų visi tie Žemaitaičio pasisakymai ir aš tikrai juos labai neigiamai vertinu. Norėtųsi nuoseklumo, kad Seimas visiems taikytų vienodą standartą, o ne tik tiems, kurie patinka ar nepatinka. Taip neturėtų būti vertinama.
Jūs manymu, tas standartas turėtų būti toks, kad reikėtų kaskart sulaukti galutinio teismo sprendimo?
A. Veryga: Aš manyčiau, kad taip. Žinoma, politikas yra laisvas bet kada pats priimti sprendimą ir pasitraukti iš politikos, norėdamas apsaugoti savo politinę jėgą. Aš manau, kad čia tikrai nebus taip. Jeigu minimas mūsų politikas trauksis, tai, ko gero, tik tam, kad išvengtų apribojimo kandidatuoti, kaip yra ne vienas politikas padaręs.
Šiuo atveju, aš suprantu, jam tai kol kas negresia su šituo sprendimu. Atsiribojant nuo konkretaus asmens, mano manymu, reikėtų tiesiog elgtis nuosekliai, taip, kaip yra daroma ir su kitais politikais.
Jūs džiaugiatės, kad „aušriečių“ neliko koalicijoje ir nereikia papildomai aiškintis, kaip galite būti koalicijoje su jau du kartus už nusikaltimą teistu partneriu?
A. Veryga: Nei džiaugiamės, nei liūdim. Aišku, gerai, kai nereikia aiškintis už svetimas bėdas. Geriau aiškintis už savo darbus, už tai, už ką pats gali atsakyti, už savo kalbas, balsavimus, darbus. Tie klausimai, žinoma, nebūdavo malonūs. Aš manau, kad visi tie pasisakymai, kaip juos bevertintume, ne tik koalicijos partneriams, bet ir Lietuvai garbės nei darė, nei daro.
Yra politikų, kurie iš to tiesiog darosi politiką, žinodami, kad visuomenėje yra visokių nuotaikų, nuostatų. Matyt, jiems kartais yra smagu tokias kalbas pakalbėti ir tokiu būdu susilaukti dėmesio.
Tik kartais, matyt, jie pervertina savo jėgas ir galimą teisinę valstybės ar institucijų reakciją bei persistengia. Aš manau, kad visi tie pakalbėjimai yra daromi sąmoningai ir dėl to savotiškai smagu, kad nereikia būti šalia tokių žmonių.
Dėl Žemaitaičio – net jeigu būtų apkalta ir Konstitucinis Teismas nuspręstų, kad politikas sulaužė priesaiką, jam nebūtų užkertamas kelias dešimčiai metų kandidatuoti. Seimo pirmininkas sako, kad galėtų būti svarstoma keisti įstatymus, numatant, kad nepalankus teismo sprendimas vis dėlto uždarytų duris į Seimą kuriam laikui. Jūsų manymu, ar reikėtų kažkaip suvienodinti praktikas?
A. Veryga: Nežinau, čia nėra labai paprastas klausimas. Kokio teismo sprendimą, už ką, sakykime, baustas tas politikas? Čia mes pasileistume labai įdomią diskusiją. Mes jau turime įstatymus, kurie nustato reikalavimus, kad politikai aiškiai deklaruotų, jeigu jie yra teisti. Tada rinkėjas, balsuojantis už politiką, sprendžia – tinka toks politikas ar netinka.
Dabar kas mes tokie, kad iš anksto nuspręstume už rinkėją, tinkamas yra toks jo elgesys ar netinkamas? Aš nežinau. Aš nesiimčiau dabar atsakyti jums į šitą klausimą „taip“ ar „ne“. Ko gero, reikėtų rimtesnio pasikalbėjimo patiems politikams, turbūt ir teisininkams, ar tai nebūtų tam tikras demokratijos apribojimas.
Mano pirminis vertinimas – kad visgi būtų. Aišku, yra nusikaltimų, už kuriuos teistiems ar įkalintiems asmenims nereikėtų dalyvauti politikoje, bet aš, sakau, nesiimsiu dabar nustatinėti kažkokio sąrašo, nes tai visada yra labai slidu.
Žinote, kokia yra didžiulė pagunda. Šiandien mes norime vieno politiko savotiškai atsikratyti. Yra žmonių, kurie norėtų jo nematyti, tai labai lengva būtų į tą sąrašą įtraukti tam tikrus nusikaltimus, kurie jiems tinka. Čia visada yra labai slidu.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
