Valdančiosios koalicijos partneriai kūrė naujus įstatymus, kėlė savo reikalavimus ir netgi buvo prabilę apie mažumos Vyriausybę.
Po kone dvi savaites trukusių derybų ir ginčų valdančiosios partijos paskelbė sutarusios, kad kitamet į privačius pensijų fondus bus pervedama puse procento mažiau – ne 2, o 1,5 procento – socialinio draudimo mokesčio, bet įvedamas Nekilnojamojo turto mokestis.
Kitas vadinamasis prabangos mokestis nukeliamas svarstyti į pavasario sesiją. Pavasarį taip pat planuojama svarstyti ir progresinių mokesčių įvedimą. O štai dėl indėlių palūkanų koalicijos partneriams susitarti nepavyko, valdančiosios frakcijos ketina balsuoti pagal savo apsisprendimą. Tačiau Vyriausybėje liberalų ministrų pastangomis šiam mokesčiui nepritarta. Verslininkai ir finansų ekspertai vieningai tvirtina, kad toks valdančiųjų blaškymasis tik jaukia ir taip toli gražu netobulą mokesčių sistemą.Valdančiajai koalicijai pasirašius sutartį dėl priemonių plano, kurios padėtų surinkti kitų metų biudžetą, Premjeras iš Seimo tribūnos pareiškė, kad intriga baigėsi. Tačiau koalicijos partnerių liberalcentristų pasisakyme girdėjosi dvejonės.
„Ar šis sutarimas bus įgyvendintas iki galo? Lieka dvi savaitės, tikiuosi, ką partijos vadai pasirašė, bus įgyvendinta ir mums nereikės dar kartą grįžti prie susitarimo dėl susitarimo“, – teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas.
Pagrindinio biudžeto ramščio – verslo atstovai, priešingai nei Premjeras, tvirtina, kad intrigų ir neaiškumų liko daug.
„Kai pasižiūri į tuos teikiamus įvairių mokesčių pasiūlymus, susidaro įspūdis, kad valstybė neieško pajamų 2012 metų biudžeto konsolidavimui. Todėl, kad dauguma mokesčių, kad ir pelno svarstytas ir turto, indėlių, paklius tik su deklaracijomis, tai reiškia, kad tik 2013 metais. Tuomet pradedi galvoti, ar verta maišyti , makaluoti visą mokesčių sistemą tam, tik kad pasirodytum ekrane ir padarytum savo politinę kampaniją“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Verslininkai sako, kad valdžia, keliskart persigalvojanti dėl vis naujų mokesčių įvedimo, siunčia neigiamą informaciją ne tik šalies, bet ir užsienio investuotojams.
„Ta mokestinė sistema, net neabejoju, po kiek laiko vėl bus keičiama. Kokią žinią mes siunčiam verslui, kokią žinią siunčiam dirbančiam žmogui ir kokią žinią siunčiam užsienio investuotojui? Abejoti šiandien nereikia – kad šita šalis yra nepatikima, čia kasmet ir kas pusmetį gali keistis mokestiniai dalykai, dėl to prognozuoti kažkokių sau ilgesnių investicijų ar toliau į ateitį žiūrinčių dalykų reikia labai atsargiai“, – teigia Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.
Iš aktyvaus verslo pasitraukęs automobilių kolekcininkas Stasys Brundza įtaria, kad valdžios blaškymasis nukreipia dėmesį nuo rimtesnių problemų.
„Tam, kad mes pamirštume, kaip sekasi tą milijardą traukti iš šešėlio, apie kurį jau niekas ir nebekalba.
Pats Premjeras sako, kalba apie tai, kad trys, keturi milijardai iš tų beveik 11-os, skirtų viešiesiems pirkimams, kažkur išgaruoja... Jie išgaruoja ir nieko nedaroma, kad tie milijardai būtų kažkaip racionaliau žmonių naudojami. I. Šimonytė skundžiasi, kad žmonės nenori mokėti mokesčių. Kaip gali norėti mokėti mokesčius, kai mato, kaip su jų pinigais taip elgiamasi. Milijardais jie dingsta kažkur“, – piktinasi automobilių kolekcininkas, visuomenininkas S. Brundza.
Verslininkai teigia, kad daugiau uždirbantiems nebus problemos sumokėti didesnių mokesčių. Tačiau vadinamuosius prabangos mokesčius jau spėjo pervadinti propagandos mokesčiais, kurių naudos artimiausiu metu niekas nepajus, o žala bus akivaizdi.
„Čia mes darom didelę žalą visuomenei bandydami juos supriešinti, bandydami pastatyti prieš žmogų, kuris nori kažką siekti, dirba, taupo, gyvena savo gyvenimą ir eina į priekį, pradedam lyginti jį su tuo, kuris nieko neturi, ir bandom pasakyti, kad jeigu mes padalinsim vienodai , tai turbūt visi gyvensim geriau. Jau žinom, istorija parodė, kad geriau nuo to gyventi nepradėjom. Toks eksperimentas jau praėjo prieš nepilnus 90 metų. Nemanau, kad jį reikėtų kartoti dar kartą“, – sako R. Dargis.
Nepaisant pasiektų susitarimų ir išsaugotos koalicijos, valdantieji kone vieningai kritikuojami, kad Seimas, perėmęs Vyriausybės tiesiogines funkcijas, ėmėsi kurti naujus įstatymus ir taip dar kartą sujaukė visą mokesčių sistemą. Negana to, valdantieji dešinieji kalba apie naujus mokesčius pavasarį. Vieni iš gresiančių – progresiniai mokesčiai, kurie visada buvo kairiųjų „korta“, o dešinieji iki tol jiems priešindavosi.
„Kai partija nusisuka nuo savo programinių tikslų, nuo rinkiminių pažadų, nuo savo ideologinių principų, kerta per nepasitikėjimą ir rinkiminės paramos mažėjimą ne tik pačiai partijai, bet apskritai pasitikėjimą politinėmis partijomis. Žinant, kad konservatoriai, krikščionys demokratai apie progresinius mokesčius per daug nekalbėjo, per daug jiems niekad nepritarė. Tai jeigu būtų vis dėlto sukama ta linkme, tai aš manau, kad jų rinkėjai iš dalies būtų apgauti“, – teigia politologas Mindaugas Jurkynas.
Ir verslo, ir finansų ekspertai sako, kad nauji mokesčiai sujauks šalies finansų sistemą, neduos realios naudos kitų metų biudžetui, o šalies ir užsienio verslininkams pasiųs žinią, kad Lietuva nepatikima šalis. O tos šalies Premjeras cituoja klasikus.
„Kaip kareivis Šveikas yra sakęs, negali būti taip, kad nebūtų kaip nors“, – sako Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
Algirdas IGORIUS
