Vyras tvirtino parduotuvę pastatęs teisėtai ir vėliau ją įregistravęs, tačiau Kauno apylinkės teismas nustatė, kad leidimas buvo laikinas ir baigė galioti dar 2000 m. Paviljono nenukėlus, tai galės padaryti savivaldybė savininko lėšomis.
Ginčas kilo dėl pastato Savanorių prospekte. Kauno miesto savivaldybė reikalavo, kad jo savininkas Algirdas (vardas pakeistas – aut. past.) per 2 mėnesius paviljoną pašalintų, išregistruotų iš Nekilnojamojo turto registro ir sutvarkytų teritoriją.
Savivaldybė nurodė, kad statinys stovi nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kuri jai perduota patikėjimo teise. Galiojančios nuomos sutarties ar kito pagrindo naudotis šia teritorija vyras neturėjo.
Leidimas galiojo iki 2000 metų
Byloje nustatyta, kad 1997 m. savivaldybė Algirdo įmonei išnuomojo 0,53 aro žemės sklypą prie Savanorių prospekto.
Nuomos sutartis galiojo iki 2000 m. gruodžio 31 d. Joje buvo aiškiai įrašyta, kad žemė skiriama laikinajam paviljonui, o pasibaigus terminui statinys turės būti iškeltas ir aikštelė sutvarkyta.
1998 m. vyrui taip pat išduotas leidimas statyti laikiną paviljoną. Jo galiojimas baigėsi tą pačią dieną – 2000 m. gruodžio 31-ąją.
Duomenų, kad žemės nuoma arba statybos leidimas vėliau būtų pratęsti, teismas nerado. Nepaisant to, pastatas liko stovėti dar daugiau kaip 25 metus.
Tvirtino statęs nuolatinį pastatą
Algirdas su savivaldybės ieškiniu nesutiko. Jis aiškino, kad paviljonas buvo pastatytas teisėtai, suderinus projektą ir gavus reikalingus leidimus.
„Statinys buvo statomas kaip pastovus ir stacionarus, ant betoninių pamatų. Per beveik 30 metų niekas jokių pretenzijų nereiškė ir nereikalavo jo nugriauti“, – tokią poziciją teisme dėstė vyras.
Pasak jo, laikino statinio statusas pasirinktas tik todėl, kad tuo metu buvo sprendžiamas žemės grąžinimo aplinkinio namo gyventojams klausimas. Algirdas tikino tikėjęsis, kad neatsiradus buvusiems savininkams pastatas galės toliau stovėti.
Vyras taip pat nurodė siekęs žemę išpirkti arba išsinuomoti ilgesniam laikui, tačiau sandoris nebuvo užbaigtas. Teismui jis nepateikė duomenų, kad už sklypą būtų sumokėjęs ar įgijęs kitą teisę juo naudotis.
Įregistravo prasidėjus ginčui
2025 m. kovą Žaliakalnio seniūnija nustatė, kad paviljonas tebestovi valstybinėje žemėje ir yra naudojamas. Savivaldybei pradėjus teisminį ginčą, Algirdas ėmėsi pastatą registruoti.
2025 m. rugpjūtį paviljonas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nelaikinas statinys. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vėliau nustatė, kad statybos užbaigimo deklaracija patvirtinta neteisėtai.
Inspekcijos teigimu, laikino statinio statybos užbaigimo tokia deklaracija įforminti nebuvo galima. Be to, ją tvirtinant nepateiktas galiojantis statybos leidimas ir dokumentai, suteikiantys teisę naudotis žeme.
Deklaraciją patvirtinusios bendrovės ekspertas taip pat pripažino padaręs klaidą. Algirdo buvo paprašyta statinį savanoriškai išregistruoti, tačiau jis to nepadarė.
Teismas pabrėžė, kad vien įrašas Nekilnojamojo turto registre neįrodo paviljono teisėtumo, jeigu registracija atlikta neteisėto dokumento pagrindu.
Savivaldybė galės nugriauti pati
Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad paviljonas nuo 2001 m. valstybinėje žemėje stovi be teisinio pagrindo. Pasibaigus laikinojo statinio naudojimo terminui jis turėjo būti nugriautas, išardytas arba perkeltas kitur.
Algirdas įpareigotas per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti paviljoną, kreiptis dėl jo išregistravimo ir sutvarkyti teritoriją.
Už kiekvieną pavėluotą dieną jam bus skiriama 25 eurų bauda. Jeigu sprendimas nebus įvykdytas per 4 mėnesius, paviljoną galės nukelti Kauno miesto savivaldybė, o visas išlaidas turės padengti savininkas. Iš jo valstybei taip pat priteista 158 eurai bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
