• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
GALERIJA (9)

Penktadienį Europos Tarybos Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje bus nagrinėjamas nuomonės projektas dėl Seime svarstomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. 

REKLAMA

Komisija numato apsikeisti nuomonėmis su Lietuvos atstovais – plenarinėje sesijoje dalyvaus parlamentarai socialdemokratė Indrė Kižienė ir Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas.

Praėjusią savaitę po kelis mėnesius rengtų posėdžių Seimo darbo grupė sutarė dėl siūlomų LRT įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

REKLAMA
REKLAMA

Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų. Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas. Šį įstatymo projektą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje. 

REKLAMA

Praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

REKLAMA
REKLAMA

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. 

Sausį su Venecijos komisija buvo susitikę tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai. Komisijos atstovai domėjosi anksčiau parlamentarų svarstytomis iniciatyvomis: tiek planais keisti generalinės direktorės atleidimo iš pareigų tvarką, tiek Seime taikytą skubą priimant įstatymo pakeitimą dėl lengvesnio vadovo atleidimo, tiek LRT finansavimo modeliu.

Tąkart socialdemokratė Rasa Budbergytė nurodė, jog prieš priimant LRT įstatymo pataisas bus laukiama Venecijos komisijos rekomendacijų. 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Lietuva, kaip ir didžioji dalis Vakarų pasaulio, pastarąjį dešimtmetį išgyvena tylų, bet fundamentalų pokytį – iš apyvartos sistemingai stumiami grynieji pinigai. Kaip ir kitais svarbiausiais pilietinių laisvių, teisių bei demokratijos klausimais, taip ir šiuo absoliuti dauguma žmonių nesupranta, kuo tai gresia. Viešojoje erdvėje šis procesas naivuoliams dažniausiai pateikiamas kaip kova su „šešėliu“, korupcija ir pinigų plovimu. Ši tema naudojama ir politinėse kovose. Štai ką tik politinių kovų užkulisiuose buvo sukonstruota ir begalvei žiniasklaidai nuleista temą, esą tikriausiai "Nemuno aušra" naudojo grynuosius per rinkimus. Nesu nei šios partijos simpatikas, nei rėmėjas, bet esu sąžiningos ir profesionalios žurnalistikos šalininkas. Ir čia man kilo du klausimai. Pirmas. Kaip tie tiriamosios žurnalistikos asai priėjo prie minimų asmenų bankų sąskaitų? Tokių duomenų paskelbimas kvepia kriminalu ir tie tyrimuose minimi asmenys galėtų pasikalbėti su bankais teismuose. Ir antras. Pagal ES sutartis, eurų banknotai ir monetos yra „teisėta mokėjimo priemonė“ (angl. legal tender). Taigi, grynieji yra legali atsiskaitymo priemonė ir jų niekas dar neuždraudė. Jei Mokesčių inspekcija žmonėms pretenzijų neturi, kaip ir kokiomis sumomis žmonės disponuoja - tik teisinio reguliavimo ir jų pačių reikalas. Tačiau grynųjų pinigų išstūmimas yra nepalyginamai gilesnis ir pavojingesnis procesas, kurį būtina išanalizuoti įvairiausiais aspektais, nes tai yra siekis likviduoti bet kokį privatumą ir įdiegti absoliučią piliečių kontrolę.
Faktinis dar laisvėje
Faktinis dar laisvėje
Tvartas vėl apgins savo bandos įspėtas?
Tai su galu varomais, tai su veneriniais turim suderinti, kaip už mūsų pinigus mums plaus smegenis. Jei valstybė pati atiduoda valdžios svertus svetimšaliams, tada nenustebsiu, jei ES griūtis sukels Lietuvos valstybės griūtį ir skilimą į buferines sritis.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų