Debatuose paklausus klausimo apie po ilgų debatų priimtą naują Europos Sąjungoje migracijos ir prieglobsčio taisyklių paketą, pagal kurį Lietuva kasmet turės priimti arba 158 migrantus, arba sumokėti kiek daugiau nei 3 mln. eurų, pasigirdo įvairiausių atsakymų, ką turėtų pasirinkti Lietuva.
„Aš tai pasirinkčiau migrantus, tiesą sakant, nes, man atrodo, 158 migrantai, na, tikrai yra skaičius, kuris yra pakeliamas Lietuvai, mes turime būti solidarūs ir aš taip suprantu, iš mūsų, visų pirma, kitos šalys narės arba partnerės lauktų būtent šito, o ne tai, kad mes finansais atsipirktume.
Kita vertus, mes turime ugdyti ir visuomenę tolerancijos dvasia, tai migrantai, be abejo, turi būti integruojami“, – sakė Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas.
Jis pridūrė, kad iš migrantų po tam tikro laiko reikėtų reikalauti, jog šie mokėtų lietuvių kalbą.
Save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė išreiškė kitokią nuomonę.
„Aš siūlyčiau mokėti 3 mln. ir nesiplėsti, nes pas mus tų ekonominių migrantų iš tiesų yra begalė. Mes turime apie 200 tūkst. migrantų per pastaruosius metus ir ekonominių, ir politinių privežę į Lietuvą. Aš esu tikras, kad jie negebės integruotis tinkamai“, – sakė I. Vėgėlė.
Jis pridėjo, kad reikėjo dėti visas pastangas, kad atsirastų daugiau tokių valstybių, kaip Turkija, kuri galėtų priimti ekonominius migrantus, jų neįsivežti į Europos Sąjungą, tada nereikėtų mokėti net ir 3 mln. eurų.
„Kaip mes integruosime tuos atvykėlius čia, Lietuvoje? Turime žymiai didesnius skaičius atvykėlių, šimtai tūkstančių kalbame, 10 proc. Lietuvos žmonių dabar yra atvykėliai per pastaruosius du metus, tai turime dabar tai išsispręsti viduje per institucijų sustiprinimą, to paties VSD, migracijos departamento“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas.
Jis pridūrė, kad vis dėlto migrantus turėtume priimti.
Prakalbo ir apie migrantų integraciją
Medikas Eduardas Vaitkus sakė, kad Lietuva turėtų dėrėtis su Europos Sąjunga dėl migrantų klausimo.
„Aš už tai, kad mes aiškintumėmės ir derėtumėmės. <...> Tai iš vienos pusės 150 imigrantų, kuriuos turėtume priimti, yra labai nedidelis skaičius, ir gal darykime prielaidą, gal jie norės išvykti iš Lietuvos, tada sutaupysime milijonus“, – į klausimą apie migrantus atsakė E. Vaitkus.
Gitanas Nausėda sakė, kad geriau būtų sumokėti 3 milijonus eurų, bet reikia kalbėtis su partneriais, nes jie turi savo interesus.
„Dokumentas rimtas, problemos ateina iš 2015 metų ir jas išspręsti vienu ypu yra sudėtinga. Turkija turi savo interesų, Turkijai reikia už tas stovyklas mokėti didžiulius pinigus Europos Sąjungai ir kiekvieną kartą Turkija sugalvoja naujas spaudimo priemones, kaip Europos Sąjunga pašantažuoti, kad migrantai būtų ten“, – kalbėjo G. Nausėda.
Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis sakė, kad jis taip nesupaprastinų šio klausimo.
„Man atrodo, derantis tolimesnėje eigoje su Europos Komisija, parodyti ne ukrainiečius, ukrainiečių karo pabėgėlių visi turi, bet baltarusių kiekis, koks yra atvykęs pas mus, irgi yra įspūdingas, na, jie irgi yra migrantai ir mes dorojamės su migrantų banga, tik iš kitos pusės. Ir tą pristatyti, kaip jau mūsų prisiimtą naštą migracijos srityje“, – sakė A. Mazuronis.
Jis pridūrė, kad taip būtų galima išvengti ir finansų, ir migrantų.
„Nelegalūs migrantai ir žmonės, kurie atvyko į Lietuvą, gaudami laikiną leidimą gyventi, yra visiškai skirtingos istorijos. Ir supraskime, apie ką mes kalbame. Mes kalbame pirmiausia apie tas valstybes, kurios ne taip, kaip mes, turi sieną su Baltarusija, kurią galima atsitverti, kur galime sustiprinti savo pajėgas, bet turi jūros didžiulę sieną, kur darbas su žmonėmis, kurie bando tą jūrą kirsti, paprastai vedini visokių nusikaltelių, yra tikrai labai sudėtingas“, – sakė premjerė.
Ji pridėjo, kas mes negalime būti visada tie, kurie nori imti iš Europos Sąjungos ir nieko neduoti. I. Šimonytė nemato problemos dėl 158 migrantų integravimo.
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad 158 migrantai problemos nepadarys.
„Tikrai nuoširdžiai galiu pasakyti, kad jie išvyks tą pačią dieną, kaip turi būti. Jei tai būtų migrantai su specialybe, daktarai, kurių mums trūksta, darbo jėgos atnaujinimas, taip, tvarkoje, mes juos galime integruoti“, – sakė R. Žemaitaitis.
Dėl pilietybės išsaugojimo klausimo – skirtingos nuomonės
Paklausus apie referendumą dėl dvigubos pilietybės, G. Nausėda atsakė, kad balsuos už tai, kad žmonės išsaugotų savo pilietybę. R. Žemaitaitis atsakė, kad taip pat balsavo už dvigubą pilietybę.
E. Vaitkus sakė, kad jo nuomone, šis referendumas – politikų reklaminė akcija ir jis balsuos prieš.
„Nes pavadinimas vėl – „išsaugojimas“. Iš manęs niekas negali atimti Lietuvos pilietybės. Niekas. Nėra tokios jėgos, aš pats tik galiu atsisakyti, jeigu nori žmogus. Tai išsaugojimo formuluotė yra klaidinga ir melaginga. Tai kodėl mes melagingą reklamą darome?“ – svarstė E. Vaitkus.
I. Vėgėlė taip pat šiame referendume balsuos prieš.
„Aš įsipareigoju, tapęs prezidentu, teikti referendumo įstatymą, nes, aš manau, kad šitas referendumas neįvyks, techniškai tai yra labai sunku dėl balsavimo reikalavimų, balsavimo daugumos, nesiplėsiu“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad būdamas prezidentu siektų išsaugoti faktinius ryšius su Lietuva turinčių užsienio lietuvių pilietybę.
A. Mazuronis teigė, kad referendume balsavo už ir tvirtino, kad tai yra mūsų pareiga, jog išvykę žmonės galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę.
I. Šimonytė taip pat balsavo už, nes, anot jos, svarbu išlaikyti ryšį su žmonėmis, kurie yra išvykę.
D. Žalimas tvirtino, kad Lietuvai per daug piliečių nebus, todėl referendume balsuos už. Jis pridūrė, kad Lietuva yra tarp nedidelės dalies valstybių, kuriose yra draudžiama daugybinė pilietybė.
G. Jieglinskas sakė, kad taip pat balsuos už ir pridūrė, kad referendumo viešinimo kampanija buvo apgailėtina.
Tarp kandidatų užvirė diskusija ir dėl to, ar referendumas apskritai įvyks. Kol I. Vėgėlė buvo skeptiškas, daugelis kitų kandidatų buvo nusiteikę pozityviau ir kvietė piliečius balsuoti referendume.
Vėgėlė ir Nausėda mano, kad antrojo turo neprireiks
Kalbant apie tai, kas Lietuvą turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje, kandidatai vieningai teigė, kad premjeras su prezidentu turėtų dalintis šia pareiga. Vienintelis G. Nausėda teigė, kad nė viena valstybė pakaitomis nesiunčia prezidento arba premjero, išskyrus Bulgarija.
„Čia kalbėta apie prezidento galias. Mielieji, jūs čia visi kaunatės dėl prezidento posto, tai gal bent prisiminkite, kad esate renkami tiesiogiai, skirtingai negu Latvijoje ir Estijoje“, – sakė jis.
Be to, debatuose buvo klausiama, kas mano, kad prireiks antrojo turo. Visi kandidatai, išskyrus I. Vėgėlę ir G. Nausėdą manė, kad antrojo turo prireiks.
