Pradžioje vangiai į parką rinkęsi panevėžiečiai, šventei įsibėgėjant užpildė visus takus ir takelius.
Bene didžiausias būrys susirinko prie scenos – žmonės klausė muzikos ir dainų, stebėjo šokėjus, plojo išmoningiems koncerto vedėjų Loretos Sungailienės ir Vytenio Pauliukaičio šmaikštavimams.
Ne ką mažesnį susidomėjimą kėlė ir Vasarvidžio pyragų stalas, ant kurio puikavosi kvapnūs ir gardūs šventės rėmėjų bei panevėžiečių kepėjų pyragai. Paragauti jų galėjo visi smaližiai. O pačių šauniausių pyragų kepėjai buvo apdovanoti.
Kokia Vasarvidžio šventė be vainikų ir žolynų! Garsios krašto žolininkės norintiesiems pasakojo kokiomis žolelėmis gydytis, kokiomis burti ar mylimąjį vilioti.
Skaistakalnio parke ne tik Jonams ir Janinoms, o visiems panevėžiečiams, regis, nestigo nieko.
Upe plaukė vainikai, liepsnojo laužai, putojo alus, kvepėjo kepsniai, viliojo pyragai, garavo arbata, skambėjo dainos, sukosi šokėjų poros, šurmuliavo mugė.
Kaip sakė nė vienos Skaistakalnio parke vykstančios šventės nepraleidžiančios panevėžietės Irena Savickienė ir Ona Juškienė: „O kada labiau tinka linksmintis ir džiaugtis, jeigu ne ilgiausią metų dieną, trumpiausią naktį“.
Taip, ko gero, manė ir šimtai kitų panevėžiečių gausiai susirinkusių į kultūros sostinės Vasarvidžio šventę.
Vitalija Jalianiauskienė
