Kaip jau skelbta anksčiau, pastebėtas objektas Lietuvos sieną kirto apie 9.40 val., o apie 11 val. objekto stebėjimas radarais nutrūko ties Merkine.
Kol kas neaišku, kur tiksliai bepilotis orlaivis yra.
Dėl šios priežasties Lietuvos kariuomenės atstovai vykdo intensyvią paiešką Varėnos rajone, Gudžių kaime.
Anot kariuomenės, apie droną Vilnių informavo Minskas, jis į Lietuvą įskrido iš Latvijos.
Saugumo situacija Lietuvoje aštrėja
Pastaruoju metu į Baltijos šalių oro erdvę įskrendant dronams Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis tikina, kad saugumo situacija Lietuvoje aštrėja.
Žvalgybos vado teigimu, matoma tendencija, kad saugumo situacija gali eskaluotis dar labiau, o tam privalu būti pasiruošus.
„Saugumo situacija aštrėja (...), karas vyksta šalia mūsų, jis vyksta net ir pas mus, jei kalbam apie informacines operacijas, sabotažo situacijas, pasikėsinimus į gyvybę“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Bridikis.
Taip jis kalbėjo prieš Vyriausybėje vyksiantį Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Į jį pareigūnai renkasi dalyje Lietuvos dėl užfiksuoto drono trečiadienį paskelbus oro pavojų.
VSD direktoriaus teigimu, Rusijos informacinės atakos bei spaudimas agresyvės, bus pritaikytas įvairioms situacijoms.
„Jiems reikia įtampos mūsų galvose, mūsų sprendimų priėmimo procesuose. Tai jie pasinaudojo galimybe mus. (...) Šią akimirką aš manau, kad tai tikrai yra labiau orientuota į informacinę ataką“, – kalbėjo R. Bridikis.
Nauja realybė
Sekmadienį Utenos rajone radus nukritusį droną, o trečiadienį dėl galimos drono grėsmės dalyje Lietuvos paskelbus oro pavojų, premjerė Inga Ruginienė sako – būtina dažniau informuoti visuomenę apie galimas grėsmes.
„Šiandien aiškiai aptarėme, kad tie įvykiai, kurie įvyko sekmadienį, Utenoje, perspėjimo algoritmas buvo nepriimtinas ir tikrai džiaugiuosi, kad tos pastabos buvo išgirstos ir šiandien manau, kad tarnybos su šituo klausimu susitvarkė“, – po Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) posėdžio teigė Vyriausybės vadovė.
„Tikrai noriu atsiprašyti gyventojų. Priėmėme sprendimą, kad gyventojus reikia dažniau informuoti (…). Nuo šiandienos gyventojai gali turėti daugiau žinučių. Svarbu sekti jų tekstus, svarbu sekti informaciją, kuri yra pateikiama, ir žinoti, ką reikia daryti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Anot Vyriausybės vadovės, itin svarbu peržiūrėti reagavimo procedūras tam, kad institucijos galėtų dar sparčiau priimti sprendimus oro erdvės incidentų metu.
„Šiandien testavome kiek pakeistą, kitokį algoritmą. Manau, kad tokiu principu veiksime ir toliau. Jei matysime, kad dar reikės keisti algoritmą, dar labiau adaptuotis prie besikeičiančių grėsmių – tą darysime proaktyviai ir kiek įmanoma greičiau“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Viena svarbiausių pamokų buvo gyventojų informavimas ir perspėjimas, kur kiekvieną kartą, su kiekvienu incidentu vis atrandame naujų dalykų, pagal tai tobuliname savo sistemas. Žmonės turi būti laiku informuojami, gauti aiškią informaciją. Šiandien aptarėme, kad tam tikra informacija galėtų būti patobulinta, diferencijuota pagal gavėją ir jo poreikius“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Taip pat I. Ruginienė pabrėžė, jog šalyje veikiančios priedangos turi būti atviros ir prieinamoms gyventojams visą parą.
„Šiandien su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) aptarėme (…). Labai svarbu užtikrinti, kad savivaldybės pasirūpintų, kad visos priedangos būtų prieinamos ir atviros. PAGD tokį pareikalavimą išsiųs visoms savivaldybėms ir reikalausime, kad dabar, tokiu jautriu laikotarpiu, 24 valandas per parą priedangos būtų atviros“, – kalbėjo ji.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad tol, kol Rusija tęs karą prieš Ukrainą, tol dronų incidentai regione gali kartotis. Anot premjerės, tai yra savotiškai nauja realybė.
„Turime aiškiai įvardinti šių incidentų priežastį. Tai yra Rusijos pradėto ir tęsiamo karo prieš Ukrainą pasekmė. Kol Rusija tęs agresiją, tol panašios rizikos išliks aktualios visam regionui. Gyvename greta karo, kuriame naudojamos naujos ir sparčiai tobulėjančios technologijos, bepiločiai orlaiviai ir elektroninės kovos priemonės“, – sakė I. Ruginienė.
„Tai nauja realybė, prie kurios valstybė privalo prisitaikyti greitai ir atsakingai. Karas yra daug arčiau nei bet kada. Tačiau noriu pabrėžti – Lietuva nėra pasyvi stebėtoja. Visas grėsmes ir incidentus vertiname labai rimtai, todėl Lietuva stiprina savo gynybą, investuoja į saugumą ir veikia kartu su NATO sąjungininkais“, – tęsė ji.
Su panašiais incidentais susiduria ir Latvija bei Estija. Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į regiono valstybes patenka po to, kai Rusija juos nukreipia nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Tuo metu antradienį Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Ukraina esą ruošia smūgius Rusijai iš Baltijos šalių teritorijos ir Ukrainos kariai jau dislokuoti Latvijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
