Valstybės kontrolė pabrėžia, kad Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) būtina iš esmės sustiprinti finansinę drausmę, nes šioje ministerijoje kasmet nustatomi panašūs teisės aktų pažeidimai.
Ypač daug pažeidimų nustatyta Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre, todėl informacija dėl galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo perduota Generalinei prokuratūrai.
Centre netvarkoma jo filialuose auginamų žuvų apskaita, nekilnojamasis turtas neužregistruotas viešuosiuose registruose, valstybės biudžeto lėšos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti, buvo naudojamos kitoms prekėms ir paslaugoms apmokėti. Pirkdamas paslaugą už beveik 25 tūkst. litų iš kelionių organizavimo bendrovės centras pažeidė net kelis įstatymus, nes netaikė viešojo pirkimo procedūrų, sumokėjo už ją be sutartinio pagrindo ir avansu, nors tuo pat metu turėjo įsiskolinimų.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, pernai ministerija pažeisdama įstatymus neteisėtai finansavo valstybės įmones - Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą bei viešąją įstaigą - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą.
Auditorių nuomone, ŽŪM pažeidinėjo teisės aktus naudodama turtą. Pavyzdžiui, už 690 tūkst. litų pirko parodos "AgroBalt" prekės ženklą, logotipą ir interneto tinklalapį, kuriuos iš karto perdavė laikinai ir neatlygintinai naudotis Lietuvos žemės ūkio universitetui. Po parodos tinklalapis nebeveikia, prekės ženklas nebenaudojamas. Todėl auditoriai konstatavo, kad šios lėšos išleistos neekonomiškai.
Neekonomiškai, neracionaliai ir netaupiai buvo naudojamos mokymams skirtos lėšos. Ministerija ne tik finansavo pavaldžios įstaigos "Programos "Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centras" išlaikymą, bet ir pirko centro paslaugas, nors jų teikimas numatytas tos įstaigos nuostatuose. Centro direktorius darbuotojams pavedė teikti tas paslaugas pagal autorines sutartis, nors šių funkcijų vykdymas numatytas dalies darbuotojų pareigybių aprašymuose. Be to, gaudami autorinį atlyginimą kai kurie centro, ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai gavo ir darbo užmokestį, autorinių darbų atlikimo dienomis jiems buvo įformintos komandiruotės ir sumokėti dienpinigiai. Auditoriai konstatavo, kad tai neteisėta.
Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį ir į mokymo programų recenzijas, kurios yra formalios ir abstrakčios, tačiau už jas buvo mokama iki 7 tūkst. litų. Daugelis autorinių sutarčių sudarytos apklausus vienintelį tiekėją, nenurodžius tokio pasirinkimo priežasčių ir patvirtinus tiekėjo prašomą kainą. Nustatytas atvejis, kai centro direktorius patvirtino metodinės medžiagos pirkimo dokumentus iš tiekėjo, kuriuo buvo jis pats.
