Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia, todėl kiekvienais metai jos biudžete susidaro perviršis, siekiantis milijonus eurų.
Lietuva pensijoms išleidžia apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis viršija 12 proc.
Taigi, nors pinigų „Sodroje“ yra, valdžia pensijoms jų išleidžia per mažai, tad ir pačios pensijos yra mažos.
Pasirodo, nors pinigų yra ir daugiau jų būtų galima skirti pensijoms, tai nedaroma.
Vietoje to, šie pinigai naudojami valstybės biudžeto deficitui padengti.
Nėra ko „taškytis“ rezervo pinigais?
Ekonomistas Romas Lazutka savo socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva pensijų finansavimui skiria tik apie 7 proc. BVP, kai ES vidurkis siekia apie 12–13 proc.
Ekonomistas išskyrė, kad net atsižvelgus į būsto nuosavybės pasiskirstymą, nepaneigsime didelės pensininkų skurdo problemos, kurią reikėtų spręsti.
R. Lazutka pastebėjo, kad situaciją būtų galima pakeisti, jei 6 mlrd. eurų rezervas (10 tūkst. vienam pensininkui), esantis „Sodroje, būtų panaudotas pensijų didinimui.
Toks pasiūlymas buvo išsakytas ir anksčiau, tačiau valdžia jį įvardijo kaip neatsakingą pinigų švaistymą.
Visgi, pasak R. Lazutkos, tikrasis neatsakingumas yra valstybės biudžeto deficitas, kurį dengia „Sodros“ perteklius.
„Sodros pinigų „netaškymo“ šalininkai mielai „taško“ valstybės biudžeto lėšas. Jie nenori mokėti daugiau mokesčių, kad gelbėtų valstybės finansus patys, todėl taip akylai saugo, kad gelbėtojais būtų pensininkai su neišmokamu rezervu ir skurdo sąskaita“, – rašė specialistas.
Negali tapti nuolatiniu finansavimo šaltiniu
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritarė, kad palyginti su kitomis ES šalimis, senatvės pensijoms skirta valdžios sektoriaus išlaidų dalis Lietuvoje yra santykinai mažesnė.
Tačiau, anot jos, kalbant apie pensijas yra susiduriama su struktūrine problema, kuriai greito sprendimo nėra, nes spartesniam pensijų augimui finansuoti reikia nuolatinių finansavimo šaltinių.
Ji paaiškino, kad netipinis „Sodros“ perteklius – nėra nuolatinis atsinaujinantis finansavimo šaltinis.
„Tai laikinas reiškinys, kurį lemia dėl II pensijų pakopos reformos į „Sodrą“ grįžtančios lėšos. Dalį šio pertekliaus tikrai galima būtų svarstyti skirti pensijų kėlimui. Vis dėlto privalu kaupti ir „Sodros“ rezervą, nes ilgainiui dėl nepalankių demografinių tendencijų ir senėjančios visuomenės, pensijų lygio problemos gali tapti tik opesnės“, – komentavo pašnekovė.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė būtinybę kaupti rezervą, atsižvelgdama į skaudžią Lietuvos patirtį per 2009 m. Didžiąją recesiją.
„Šią krizę Lietuva, priešingai nei Estija, pasitiko be jokių rezervų. Priešingai, iki krizės valdžios sektoriaus finansai buvo skylėti, fiksavome deficitus. Paprastai kalbant, išleisdavome daugiau, nei leido galimybės. 2009 m. ekonomikos nuosmukis ir nuvilnijusi bankrotų lavina stipriai paveikė valdžios sektoriaus pajamas. Tam, kad išvengtume valiutos devalvacijos ar bankroto, teko išgyventi skausmingą „diržų veržimosi“ laikotarpį, kuomet buvo reikšmingai karpomos viešojo sektoriaus išlaidos: atlyginimai, pensijos, kitos išmokos, atleidimai ir pan.“ – priminė ekonomistė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, šiemet šis laikinas „Sodros“ perteklius vaidina labai reikšmingą vaidmenį bendrų valdžios sektoriaus viešųjų finansų fiskalinei drausmei.
„Šiemet reikšmingai kilo gynybos ir kitos viešosios išlaidos, dėl to išaugo valstybės biudžeto deficitas, taigi šis „Sodros“ perteklius teigiamai veikia bendrą valdžios sektoriaus balansą ir švelnina fiskalinės drausmės neatitikimo rizikas“, – dalijosi ji.
Rezervo kaupimas – ne esminė mažų pensijų priežastis
Tuo metu SEB vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad santykis tarp vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių šalyje pastaraisiais metais didėjo – pernai jis siekė 45 proc., o šiemet, tikėtina, gali būti ir 47 proc.
Tiesa, anot jo, vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių santykis tebėra mažesnis negu daugelyje ES šalių, todėl valdžios tikslas turėtų būti, pernelyg nedarant didesnių pokyčių, tą santykį tarp pensijų ir algų toliau didinti.
„Svarbu išlaikyti tą nuoseklumą, kad pensijos turi augti šiek tiek sparčiau negu atlyginimai ir taip santykinai stipriau gerinti pensininkų padėtį. Suprantu, kad yra pagundų tam tikriems kairiesiems politikams ir jiems kelią rodantiems ekonomistams padaryti didesnius pokyčius, kol jie dar valdžioje, bet norisi, kad bet kokie pokyčiai, susiję su pensijų sistema, nebūtų daroma drastiškai, kas atsitiko jau su II pensijų pakopa“, – komentavo pašnekovas.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad į „Sodros“ rezervą keliauja maždaug 1 proc. BVP, tad pats rezervo kaupimas nėra esminė priežastis, kodėl išlaidos pensijoms yra santykinai mažos.
„Turime grįžti prie to, kad mūsų valdžios sektoriaus biudžetas tebėra santykinai per mažas ir tiek dėl šešėlinės ekonomikos ir, matyt, dėl mažesnių tarifų mes į biudžetą nesumokame tiek, kad užtektų ir pensijoms, ir kitoms valstybės reikmėms. „Sodros“ rezervo paskirtis prastesniems laikams yra aiški ir pats rezervas dar savo tikslo nepasiekė (tikslas, kad rezervas būtų iki 1 metinio „Sodros“ išlaidų pensijoms dydžio), nes demografinė problema niekur nedingo ir to rezervo dar reikės“, – paaiškino ekonomistas.
Visgi T. Povilauskas pastebėjo, kad per artimiausius 1-2 metus valdžiai reikėtų pagalvoti, kaip geriau įdarbinti „Sodros“ rezervo pinigus. Tačiau jo pasiūlymas nėra susijęs su pensijų didinimu.
„Sodros“ rezervo dydis vien dėl likvidumo tikslų, jau, matyt, yra pakankamas. Kadangi tą didžiąją dalį fondo eikvotume ilgesniu laikotarpiu (10 m. ir daugiau) dėl ateinančių demografinių pokyčių, tai dalis tų fonde esančių pinigų turėtų būti įdarbinti pelningiau ir reiktų bent dalį to fondo lėšų alokuoti rizikingesnėms investicijoms – reiktų pakeisti strategiją, kad svarbiausias tikslas ne vien saugumas, bet ir grąža“, – aptarė SEB banko atstovas.
Anot jo, taip būtų galima mobilizuoti kelis milijardus lėšų Lietuvos ekonomikos augimui, įvairiems strateginiams projektams, kur būsimiems pensininkams ateitų nauda iš to, kad tai skatintų ekonomikos augimą ir būsimas pensijas.
Lietuviškos pensijos nepadengia būtiniausių išlaidų
Iš 25 ES valstybių, apie kurias buvo surinkti duomenys, net 11-oje pensijos nepadengia pagrindinių pragyvenimo išlaidų.
Tiesa, svarbu pabrėžti, kad į pagrindines pragyvenimo išlaidas nėra įskaičiuojama būsto nuoma. Jei nuoma būtų įskaičiuojama į pagrindines išlaidas, tokių valstybių skaičius, greičiausiai būtų kur kas didesnis.
„Moorepay“ duomenys rodo, kad ES pragyvenimo išlaidų ir pensijų santykis svyruoja nuo 58 proc. iki 225 proc.
58 proc. pragyvenimo išlaidų pensijos sudaro Kipre. Paprastai tariant, čia gyvenančiųjų pensininkų pensijos padengia tik kiek daugiau nei pusę jų išlaidų.
Tuo metu Liuksemburge šis rodiklis siekia 225 proc. Pavyzdžiui, Liuksemburge vidutinė valstybinė pensija per metus yra 28 790 eurų, o pragyvenimo išlaidos – 12 791 euras.
Iš vidutinės pensijos atėmus vidutines išlaidas, matyti, kad lieka 15 989 eurų perteklius. Tai rodo, kad pensija Liuksemburge yra daugiau nei dvigubai didesnė už pragyvenimo išlaidas.
Pensijos taip pat daugiau nei dvigubai pragyvenimo išlaidas viršija Italijoje (210 proc.) ir Suomijoje (208 proc.). Ispanija (199 proc.) ir Danija (189 proc.) taip pat artimos šiam lygiui.
Tačiau daugelyje šalių padėtis nėra gera – kai kuriais atvejais pensijos sudaro mažiau nei 70 proc. pragyvenimo išlaidų.
Taip yra, pavyzdžiui, Latvijoje, kur pensijos padengia tik 65 proc. pragyvenimo išlaidų.
Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose pensijų neužtenka visoms pragyvenimo išlaidoms padengti. Vidutinė lietuviška pensija sudaro apie 85 proc. pragyvenimo išlaidų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
