Sunkmečiu priimamus skausmingus sprendimus visuomenė galbūt vertintų nuosaikiau, jei jie būtų argumentuotai pateikiami žmonėms suprantama kalba. Specialistai tvirtina, kad valdžia neskiria pigios propagandos nuo viešųjų ryšių.
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ne kartą yra gavusi pylos dėl prastų viešųjų ryšių - ministrai atitolę nuo paprastų žmonių, nesikalba su jais. Priekaištų dėl netinkamos komunikacijos itin gausiai pasipylė po sausį vykusių neramumų. Bet ar nuo to laiko kas nors pasikeitė?
Darbuotojų netrūksta.
Visose valdžios institucijose veikia didesni ar mažesni ryšių su visuomene skyriai, spaudos tarnybos. Pavyzdžiui, atitinkamas Seimo kanceliarijos skyrius turi 14 darbuotojų, prezidentūros Spaudos tarnybą sudaro 5 asmenys, dar 9 dirba prezidento kanceliarijos Renginių poskyryje. Ministro pirmininko tarnyboje triūsia visas Visuomenės informavimo departamentas (14 žmonių), sudarytas iš kelių skyrių.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovą spaudai Liną Balsį visuomenė mato dažnai, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pagalbininkas Juozas Ruzgys dar tik pradėjo eiti pareigas, o Vyriausybės vadovo "balsas" Ridas Jasiulionis ir toliau labiau žinomas iš serialo "Nekviesta meilė". "Premjeras svarbiausius pranešimus kvalifikuotai ir talentingai rengia pats, todėl esu mažiau matomas", - tvirtino R.Jasiulionis.
Visose ministerijose esama įvairaus dydžio viešųjų ryšių padalinių. Tokios struktūros neturi tik Energetikos ministerija. Čia "vienišas" darbuojasi ministro Arvydo Sekmoko patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis. Gausūs yra Finansų (5 žmonės), Sveikatos apsaugos (6), Žemės ūkio (8) ministerijų viešųjų ryšių padaliniai, o Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamente pluša net 19 specialistų.
Iš klaidų pasimokė?
Premjero atstovas spaudai R.Jasiulionis sutinka su kritika, kad apie didžiuosius metų pradžios pokyčius visuomenė sužinojo per vėlai, tačiau iš klaidų esą pasimokyta. "Dabar, kai laikas nebespaudžia, kiekvienas siūlymas viešinamas, net Vyriausybei iki galo dar neapsisprendus, kad visuomenė galėtų dalyvauti dialoge", - LŽ tikino jis. Kaip pavyzdį R.Jasiulionis pateikė Vyriausybės pastangas informuoti apie Nacionalinio susitarimo projektą, "Sodros" finansavimo pertvarką.
Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas taip pat įsitikinęs, kad apie esminius sprendimus visuomenė informuojama deramai. "Siekėme apie pokyčius, sprendimus paaiškinti kiek galima anksčiau, išdėstyti priežastis, laukiamus rezultatus ir galimas pasekmes, jeigu tų sprendimų nebūtų buvę priimta", - aiškino jis.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas Vilius Rekevičius pabrėžė, jog viešųjų ryšių plėtrai ribų nėra. Užsakomųjų "paklodžių" ŽŪM neketina atsisakyti, esą taip šviesti visuomenę įpareigoja įstatymai. Tačiau tokios propagandos šiemet sumažėję net 70 procentų.
Nereikia gąsdinti
"Nesu matęs nė vienos mūsų šalies Vyriausybės, kuri ryšius su visuomene suprastų tinkamai, siūlomus metodus priimtų atsakingai, o ne tam, kad tik užsidėtų pliusiuką. Ir ši valdžia į minėtus ryšius žiūri tik kaip į žaisliuką, kuriuo esant reikalui galima pasinaudoti", - LŽ teigė agentūros "PR Service" vadovas Linas Kontrimas. Pasak jo, pamirštama, kad informacinė veikla turi būti vykdoma nuolat, o ne priešokiais. Kita vertus, nedera kalbėti, kai neturima, ką pasakyti. "Po aštuonerių metų socialdemokratų valdymo keitėsi politinė valdžia, tad labai atidžiai stebėjau, ką naujo pasakys dešinieji, tikėjausi kitokio požiūrio į komunikaciją, - dėstė L.Kontrimas. - Tačiau susidaro įspūdis, kad ši valdžia tam nebuvo pasiruošusi." Viešųjų ryšių specialistas prisiminė atvejus, kai visai neseniai prieštaringai elgėsi premjeras A.Kubilius ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys. Rytą buvo pranešama apie vienokius sprendimus, o vakare - apie kitokius.
L.Kontrimas taip pat atkreipė dėmesį, jog toli gražu ne visos valdžios institucijos deda pastangų pozityviajai komunikacijai diegti. "Kai kurios ministerijos laikosi ankstesnių tradicijų. Susisiekimo, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijos eina pigiausiu ir greičiausiu keliu - perka plotus žiniasklaidoje. Tai matoma, tačiau abejotina, ar esama grįžtamojo ryšio. Sveikintinas kai kurių valdžios institucijų noras "virtualizuotis". Tačiau tos pastangos nėra nuoseklios, neturima aiškaus vadybos plano, viskas vyksta chaotiškai", - kalbėjo specialistas.
Bendrovės "Viešųjų ryšių technologijos" vadovas Kęstutis Gečas taip pat įsitikinęs, jog vyraujantis valdžios viešųjų ryšių principas - ne sisteminis darbas, o primityvi propaganda. "Premjeras A.Kubilius kalba neblogai, bet pagrindinis jo minusas, kad per dažnai ir per daug gąsdina tautą. O tais atvejais, kai pasako kokį nors teigiamą dalyką, pavyzdžiui, kad jau pasiekėme nuosmukio dugną, tuoj pat nuleidžia tai juokais", - sakė K.Gečas. Jo manymu, bendra valdžios institucijų komunikacija su visuomene yra per daug negatyvi. "Šalies vadovai privalo žinoti, kad į juos žiūrima, jų klausomasi, tad šių žmonių kalbos turi sukelti visuomenėje viltį ir tikėjimą", - pažymėjo K.Gečas. Užsakomųjų straipsnių pirkimas, pasak jo, tėra tuščias lėšų švaistymas, neturintis jokio grįžtamojo ryšio.
Rimantas VARNAUSKAS
