Valstybei priklausančių įstaigų – nacionalinio transliuotojo LRT bei Lietuvos radijo ir televizijos centro konfliktas primena gaidžių peštynes, o valstybė – sadistą organizatorių.
Ant Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT liejasi kritikos lavina – vadovybė kaltinama įvedinėjanti cenzūrą ir praskolinusi instituciją. Ant generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus kariamos visos jo nuodėmės, būtent: Dariaus Kuolio laidos pašalinimas iš eterio už „Panoramos“ reportažo kritiką, konfliktas su buvusiu laidos vedėju Leonidu Donskiu, mėginimai išstumti iš eterio neva nesilaikantį „generalinės linijos“ žurnalistą Tomą Dapkų, pernykščiai nuotykiai elektros skydinėje. Maža to, Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) baugina nuo spalio pradžios išjungsiantis transliaciją, jei nebus sumokėtos LRT skolos.
LRTC prarado kantrybę
LRT skundžiasi, kad šiemet valdžiai sumažinus finansavimą, sumokėjus visą LRTC reikalaujamą sumą, beliktų tik uždaryti visas laidas ir rodyti archyvą. Be to, LRT vadovas A. Siaurusevičius toliau abejoja, ar skaidri yra LRTC kainodaros ir nuolaidų sistema, jis įtaria, kad už tas pačias paslaugas kai kurios komercinės televizijos moka mažiau.
Valstybinės įmonės LRTC, užimančios monopolinę poziciją televizijos ir radijo transliacijų perdavimo (siuntimo) paslaugų rinkoje, generalinis direktorius Algirdas Vydmontas reikalauja mokėti skolas. „Atmetu LRT visiškai nepagrįstus ir konkrečiais faktais neargumentuojamus kaltinimus neva Telecentras taiko neskaidrius tarifus. Jis taiko Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) reglamentuotą tvarką joms nustatyti. Ir visiems transliuotojams tai yra žinoma. Su užsakovais bendradarbiaujama pasirašomų sutarčių pagrindu.
Dar kartą pabrėžiame, kad Telecentras laikosi RRT nustatytų prieigos suteikimo, skaidrumo, nediskriminavimo bei kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimų ir užtikrina vienodas sąlygas visiems transliuotojams, kuriems teikia siuntimo paslaugas. Todėl jis net negalėtų taikyti LRT išskirtinių, t.y. didesnių nei kitiems transliuotojams, nuolaidų, ko 2009 m. rugpjūčio 13 d. per advokatą reikalavo LRT,“ – aiškina LRTC vadovas.
A.Vydmonto negraudina argumentai, jog LRT sumoka visas iš valstybės biudžeto transliacijoms skirtas lėšas. Primokėti jis siūlo iš reklamos pajamų. LRT, pasak jo, kas mėnsį neprimoka maždaug 1 mln. litų. „Beje, verta atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant aktyviai vykdomos skaitmeninės antžeminės televizijos DVB-T tinklų plėtros, TV signalų siuntimo įkainiai nesikeitė nuo 1998 m., o transliuotojams taikoma vis daugiau nuolaidų. Šiemet LRT mokėtina suma bus mažesnė nei praėjusiais metais,“ – komentavo jis „Balsas.lt savaitei“.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat mano, kad apie 3 mln. litų transliuotojams skolinga LRT turi „laiku apmokėti sąskaitas, o savo problemų neužkrauti politikams ar mokesčių mokėtojams". Šia premjero mintimi galima šiek tiek nusistebėti, nes būtent nuo politikų sprendimų ir nuo mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos skirsto politikai, abi įstaigos yra gerokai priklausomos.
Valdžia LRT visuomeninei misijai įgyvendinti šiemet skyrė 37,5 milijonų litų. Seimas 2009 m. Nacionaliniame biudžete aiškiai nurodė, kad LRT už Lietuvos TV ir Lietuvos radijo programų retransliavimą skiriama tik 7,1 milijonų litų, kurie ir pervedami LRTC.
Tiesa, LRTC įkainių politika ir bendru teisiniu reguliavimu yra nepatenkinta ne tik LRT vadovybė. 2012 metais pasibaigsianti analoginės televizijos retransliacija yra penkis kartus brangesnė už skaitmeninę. Transliuotojai nuogąstauja, kad mokesčių mokėtojų ir reklamos davėjų pinigais yra apmokami kiti komerciniai LRTC projektai.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius sako, kad transliuotojams abejonių kelia LRTC taikomų tarifų tikslumas ir pagrįstumas.
S. Babiliaus manymu, tokią padėtį lemia LRTC monopolija. „Didžiausia problema, kad tie perdavimo tarifai nėra paskelbti, ir komerciniai transliuotojai nelabai žino, kas juos nustato. Tiesiog yra pasakoma, kiek reikia mokėti.
O mes juk puikiai žinome, kad LRTC šitoje rinkoje yra monopolistas. Taip išeina, kad kaina yra nustatoma ir ją reikia susimokėti. Čia nėra jokio skaidrumo“, – teigė S. Babilius.
Tiesa, LRTC tvirtina, jog tarifus galima rasti RRT tinklalapyje, tačiau ten skelbiamose sutartyse su pasirinkimo neturinčiais transliuotojais yra riebiu rašalu užbrauktos konkrečios sumos ir paslaugų apimtys.
LRT kontratakauoja
Dviejų valstybės kontroliuojamų ir jai pavaldžių kontorų ginčas netruko tapti nuožmios politinės kovos įrankiu. LRT vadovą kuo greičiau pakeisti siekianti konservatorių vadovybės dalis besąlygiškai remia LRTC.
A. Siaurusevičius pamėgino smogti atgal. „Mums kelia pagrįstų abejonių, ar Telecentras nepažeidžia jam nustatytų įpareigojimų: jis viešai neskelbia apskaitos atskyrimo sistemos, paslaugų tarifų sudarymo principų. Nuolaidų sistema paskelbta tik 2009 metų gegužės mėnesį ir ji neapima visų taikomų nuolaidų“, – teigia A. Siaurusevičius.
Dėl šių ir kitų pažeidimų LRT kreipėsi į RRT. LRT pasiskundė ir paslaugų kokybe – pavyzdžiui, rugsėjo 16 d. Šiauliuose Lietuvos televizija pusvalandį buvo transliuojama be garso.
A. Siaurusevičiaus teigimu, problemų dėl LRTC turi ne tik nacionalinis transliuotojas, bet ir kitos radijo ir televizijos stotys. Anot jo, Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir nacionalinės žiniasklaidos vadovų susitikime panašias klausimus kėlė ir TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
Prezidentė, reaguodama į tai, susidariusią padėtį esą ketino aptarti su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu. Vėliau tokios informacijos nepatvirtino prezidentės patarėjai, nors „Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, tokių ketinimų būta.
Ministro ir prezidentės neužtartą A. Siaurusevičių netikėtai pamalonino Seimo šveitimo, mokslo ir kultūros, vadovaujamas krikščionio demokrato Valentino Stundžio. Pirmą kartą, po trijų metų pertraukos, komitete netikėtai patvirtinta LRT metinė atsakaita ir tai padaryta vienbalsiai. Deja, tai nelabai pakėlė A. Siaurusevičiaus nuotaiką.
Paskutiniajame LRT tarybos posėdyje direktorius buvo ypač nervingas, ne kartą šiurkščiai pertraukinėjo kritinių pastabų ir nepatogių klausimų turėjusius LRT tarybos narius. Tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas turėjo net keletą kartų jį perspėti.
Ministras laukia gilesnio rudens
LRTC 100 proc. akcijų valdanti ir pelną skirstanti Susisiekimo ministerija lėtai bunda iš žiemos miego. Ministras E. Masiulis „Balsas.lt savaitei“ sakė, jog dviejų institucijų ūkinis ginčas, kurio galimų pasėkmių jis sugebėjo ligi šiol neįvertinti, tampa pernelyg politizuotas ir leido suprasti pažiūrėsiąs, kuo viskas baigsis.
E. Masiulis nepalaikė už išlikimą besigrumiančio A. Siaurusevičiaus pretenzijų. „Abejonės dėl kainodaros skaidrumo neatleidžia LRT nuo pareigos vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus,“- pažymėjo jis. Ministras sakė, kad prezidentė, kol kas, taip pat neskuba užtarti LRT direktoriaus.
Visgi, E. Masiulis „Balsas.lt savaitei“ sakė pavedęs atlikti LRTC vidinį auditą ir patikrinti, ar bendrovėje efektyviai naudojami pinigai. „Šalia analoginės televizijos retransliavimo, ten dar yra teikiama interneto paslauga „Mezon“,“ – priminė ministras ir pripažino, jog ministerija yra labai sunerimusi būtent dėl komercinio interneto projekto sėkmės. Jis nekomentavo „Balsas.lt savaitės“ šaltinių LRTC ir ministerijoje informacijos, jog projektas yra tragiškai nepelningas ir LRT skolą bendrovei būtina „išsimušti“, siekiant parodyti bent jau padorų metinį veiklos rezultatą.
Priminus, kad apie „Mezon“ projekto sėkmę jis anksčiau sakė spręsiąs rudenį, ministras pasakė, kad ruduo tik prasideda, bet pakartojo, jog projektui nepasisekus – kels įmonės vadovybės atsakomybės klausimą.
E. Masiulis, einantis šias pareigas jau daugiau nei devynis mėnesius, pagaliau suvokė, jog nenormali yra pati situacija, kai viena įmonė turi valstybės monopolį ir pareigą pelningai dirbti, o kita valdžios išlaikoma įstaiga turi mokėti, net jei negauna pakankamo finansavimo. „Visa problema yra ta, kad reikia keisti vyriausybės nutarimą, numatantį analoginės televizijos retransliavimą iki 2012 m. LRTC turi monopolį tik dėl šio sprendimo, kuris yra labai keistas. Estai ir latviai seniai visur perėjo prie skaitmeninės televizijos,“ – dalijosi ministras „atradimais“.
Ministras pasiūlė – kol pasibaigs dviejų valdiškų institucijų rietenos, lai LRTC neišjungia LRT transliacijos, kadangi visuomenėje gali kilti didelis rezonansas. Jis pasiūlė sbendrovėms teisybės ieškoti teismuose.
Pats LRTC teismų nenori ir aiškina, jog LRT jie neišeitų į naudą. „Teismas nepapildytų LRT sąskaitos pinigais, atvirkščiai – tik sumažintų (vien advokatams būtų išleistos solidžios sumos), o šioje situacijoje ir taip visiškai akivaizdu, kad reikia sumokėti už paslaugas, kurias užsisakei ir kurios buvo suteiktos. O sutartyse su LRT aiškiai apibrėžta priemonė taikyti paslaugos stabdymą, kai už suteiktas paslaugas neatsiskaitoma. Jeigu jau užsakai paslaugą ir ja naudojiesi, reiškia, kaina tau tinka. Juk suvalgę vakarienę restorane nepradedame derėtis – gal būtų galima mokėti mažiau...,“ – dėstė A. Vydmontas.
Kai kurie kalbinti LRT tarybos nariai, nepanorę būti įvardinti, tikina, jog teismų LRTC bijosi todėl, kad juose gali tekti atsklekisti daug ginčų keliančią nuolaidų sistemą.
„Balsas.lt savaitė“ primena, kad prieš kelioliką metų energetikai už skolas buvo trumpam išjungę krašto apsaugos sistemos radarus. Energetikus apramino tik prezidento Algirdo Mykolo Brazausko pikta reakcija.
Ekranas gali užgesti
Ką daryti, rekomendavo Europos parlamentas dar 2007 m. pranešime dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje. Dokumentas ragina įtvirtinti nešališką sistemą, pagal kurią transliavimo licencijos kabelinės, palydovinės televizijos arba analoginio ar skaitmeninio transliavimo rinkose būtų teikiamos laikantis skaidrių ir vienodų reikalavimų, siekiant sukurti daugialypę konkurencinę sistemą ir išvengti įmonių, turinčių monopolį arba užimančių dominuojančią poziciją, piktnaudžiavimo.
Ir LRT ir LRTC vadovai kovoja dėl išlikimo, o valdantieji svarsto, kurį naudingiau palaikyti. Mūšiai po kilimu ir propagandos kampanijos tęsiasi, žiūrovai spėlioja – dėl kieno kaltės gali pasikartoti 1991-ųjų sausio košmaras ir nutilti nacionalinis transliuotojas.
TIK FAKTAI:
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, išklausęs LRT bei Lietuvos radijo ir televizijos centro LRTC atstovus, nutarė kreiptis į Valstybės kontrolę, kad ji ištirtų ar efektyviai ir skaidriai buvo naudojamos valstybės lėšos šiose institucijose.
A. Siaurusevičius pritaria, kad toks tyrimas būtų atliktas. „Vyriausybės nutarimu nuo 2005 iki 2008 m. LRTC buvo skirta 5 216 000 litų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygoms gerinti. Nors pinigai buvo skirti LRT programų priėmimui gerinti, nėra žinoma, kaip šios lėšos buvo panaudotos“, – aiškino jis.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė iškart pareiškė negalinti tikrinti LRTC, nes tai nėra valstybės įstaiga.
LRTC nuogąstauja, kad LRT toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, iki metų galo skola pasieks 11 milijonų litų.
Jau dešimtį metų politikai nesiryžta įvesti kelių litų abonentinį mokestį nacionaliniam transliuotojui išlaikyti ir uždrausti reklamą LRT eteryje.
