Migracijos departamentas aiškina, kad migrantai į Lietuvą važiuoti nenori, tad dar bėda būtų, kaip juos prisivilioti.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Į Europą iš Afrikos rizikuodami savo gyvybe plaukia tūkstančiai pabėgėlių. Europos Parlamentas patvirtino migracijos reformą, pagal kurią Lietuva kasmet turėtų arba priimti apie 158 migrantus arba sumokėti per tris milijonus eurų. Prezidentas pareiškė, kad Lietuva turėtų mokėti pinigus.
„Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra Lietuvos siekiamybė, ypač dabartiniam laikotarpiui, todėl prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“, – teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Į šį pasisakymą sureagavo valdantieji. Pirmiausia sukritikavo Seimo pirmininkė.
„Kuomet 2021 m. Lietuva patyrė Lukašenkos režimo hibridinę ataką, mums labai svarbus buvo solidarumas kitų valstybių ir, beje, kitais daugeliu atvejų tikimės solidarumo, kitų ES valstybių, manau, kad ir patys turime būti solidarūs“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Dėl pabėgėlių sprendimą priims komisija
Dar griežčiau prieš pinigų už migrantus mokėjimą pasisakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Čia ne todėl, kad man gaila pinigų, bet noriu, kad mes suprastume vieną labai paprastą dalyką, kad tos šalys, kurios susiduria su didesniu migracijos spaudimu, jeigu visos valstybės pasirinks tik sumokėti pinigus, žmonės negali kaboti ore“, – komentuoja ministrė pirmininkė.
Anot premjerės, kai Lukašenkos režimas stūmė pabėgėlius į Lietuvą, jų per dieną ateidavo daugiau nei dabar tektų priimti per visus metus. Priimti pabėgėlius ar mokėti pinigus, spręs komisija, sudaryta iš įvairių ministerijų ir institucijų atstovų.
„Jeigu yra galimybė, Lietuva gali susimokėti, arba, jeigu mano, kad yra pasirengusi, gali ir priimti tuos žmones“, – kalba vidaus reikalų reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Turime ir patirtį, kaip tą daryti, ir infrastruktūrą turime, kaip tą daryti, tai realiai kaštai būtų mažesni žmones priimti su mūsų turima infrastruktūra, negu sumokėti tą baudą“, – tikina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Skaičiuojama, kad išlaikyti vieną perkeltą pabėgėlį kainuotų vidutiniškai 4800 eurų per metus. Tad per pusantro šimto pabėgėlių per metus kainuotų ne tris milijonus, o beveik 800 tūkstančių. Be to, valstybė, kuri priima pabėgėlį, gauna nuo 6 iki 10 tūkstančių eurų už žmogų.
Gyventojų nuomonės išsiskiria
Klausimas dėl pabėgėlių skaldo ne tik valdžią, bet ir gyventojus. Vieni juos priimtų iš draugiškumo arba nenorėdami mokėti pinigų:
„Trys milijonai eurų labai daug. Aš tai sakyčiau priimti.“
„O ką, bus kam dirbt, tegul važiuoja.“
„Reikėtų atsižvelgt į žmogaus teises, jeigu jiems tai yra gyvybiškai svarbu, tai natūralu, kad reikia žmogui padėti.“
Tačiau dalis žmonių siūlo mokėti milijonus, kad tik į Lietuvą nepatektų pabėgėliai:
„Na, žinot, kai nuvažiuoji į kitą šalį, pamatai, kiek jų ten daug, tai norisi tos Lietuvos turėt.“
„Lietuvos tada neliks, jeigu vien bus kitataučiai.“
O kol valdžia ir žmonės ginčijasi, Migracijos departamentas primena, kaip sunkiai sekėsi į Lietuvą atsivežti ankstesnę pabėgėlių kvotą – vietoj pusantro tūkstančio atvyko apie pusę tūkstančio. Iš viso nuo 2015 m. Lietuva yra perkėlusi kiek daugiau nei 700 pabėgėlių.
„Jiems reikia aiškinti, kad ta balta žiema trunka tik pusę metų, paskui ateina žalia žiema. Jiems tikrai tą reikia aiškinti, nes jie nežino, kas yra tos baltos musės, kurios ore skraidžioja“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Į Lietuvą pabėgėliai nenori
Tie, kurie atvyko, didžioji dalis ilgai čia ilgai neužsibuvo, vistiek išrūko į turtingesnes Europos šalis.
„Prievarta perkelt negalime, jie nenori vykti į Lietuvą, kurios nepažįsta ir, sako, pinigų mažai moka“, – teigia E. Gudzinskaitė.
Pagal naująją kvotą į Lietuvą greičiausiai patektų pabėgėliai iš Afrikos, kurie, kaip sako Migracijos departamento vadovė, ne tik be savo jokios kitos kalbos nemoka, nei skaito, nei rašo, net peiliu su šakute naudotis nemoka.
Vienintelė išeitis, kad pabėgėliai iš Afrikos nepabėgtų iš Lietuvos – juos integruoti, kad jie išmoktų lietuvių kalbą, turėtų darbo.
„Darbdaviai priima ir turi sunkumų su jais, nes tai yra visiškai kita darbo kultūra, į juos reikia daug investuoti“, – sako Migracijos departamento direktorė.
Nepaisant užvirusių ginčų, sprendimą dėl pabėgėlių priimti turės greičiausiai nauja valdžia.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
