Valdininkų armija mažėja ne taip spėriai kaip to norisi. Dar žiemą išsakytos premjero A. Kubiliaus prognozės dėl mažėjimo tendencijų nepasitvirtina.
Nuolat didėjanti ir neefektyvi valdininkų armija nėra tik mūsų Lietuvos ar postsovietinės erdvės šalių problema. Tai unikalus reiškinys vienodai kankinantis ir europinės demokratijos tvirtoves, ir totalitarinių rėžimų sostines. Biurokratinis aparatas apkarpomas, tačiau netrukus vėl pradeda plėstis. Sakoma, kad tai netgi neišvengiama ir kad taip buvo ir bus. Štai sklaidant dar tarpukario Lietuvos spaudą galima sužinoti, kad savotiški šių dienų Saulėlydžio komisijos analogai veikė dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
1930 ir 1935 metais prie tuometinės finansų ministerijos buvo sudarytos komisijos, turėjusios pateikti pasiūlymus vyriausybei, kaip pagerinti valdininkų darbo efektyvumą, supaprastinti darbo organizacija ir kontrolę užkertant kelią viešųjų organizacijų etatų ir padalinių plėtimui.
Premjeras jau pats suprato, kad dar neseni jo planai stringa. Per pastaruosius penkerius metus realiai dirbančių visoje valstybės tarnyboje darbuotojų (be statutinių ir politinio pasitikėjimo) skaičius kiekvienais metais didėjo po 2–3 tūkstančius, kol 2009 m. sausio 1 d. pasiekė 52 670. Palyginimui – prieš trejus metus tokių tarnautojų buvo 46 435. Tik šiemet valstybės tarnybos didėjimas buvo sustabdytas ir užimtų darbuotojų skaičius stabilizuojasi.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
