Makulatūros rinkimas, atliekų rūšiavimas, įvesta prevencinė darbuotojų kontrolė, centralizuotas spausdinimas, visų darbų su dokumentais perkėlimas į elektroninę erdvę, tik elektroninių dokumentų išdavimas, žalieji viešieji pirkimai ir vykimas į darbą dviračiais – priemonės, kuriomis ne tik taupo, bet ir tausoja gamtą Lietuvos bankas, ministerijos, Seimas ir Vyriausybė.
Lrt.lt domėjosi, kiek rekomenduojamų ekologijos ir ekonomiško vartojimo idėjų įgyvendina ir praktiškai savo veikloje taiko Lietuvos Vyriausybė, Seimas, Lietuvos bankas ir šalies ministerijos.
Seime darbuotojai nurodytų limitų neviršija
Seimo Bendrųjų reikalų departamento direktorius Antanas Dimaitis teigia, kad visos Seimo kanceliarijos, kurioje dirba 1100 darbuotojų, aprūpinimas popieriumi kas mėnesį vidutiniškai atsieina 6,5 tūkst. Lt.
„Paskutiniu metu popieriaus suvartojamas mažėja, nes daugelį dalykų stengiamės tvarkyti elektroninėje erdvėje. Tuo labiau, kad popieriai gali pasimesti, o elektroninėje erdvėje viskas lieka, niekas nedingsta, netgi kontrolės atžvilgiu yra paprasčiau ir geriau.
Aišku, yra būtinieji dalykai, kuriose be popierinio varianto mes negalime išsiversti, nes to reikalauja įstatymai“, – pasakojo pašnekovas.
Nors tikslios statistikos Seimo Bendrųjų reikalų departamento direktorius A. Dimaitis pateikti negalėjo, tačiau anot jo, šiandien popieriaus sunaudojama pusantro karto mažiau negu anksčiau. Pašnekovas pažymėjo tikrai nemanantis, jog pasitaisius finansinei situacijai senieji, ne tokie ekonomiški popieriaus naudojimo įpročiai vėl taps įprasti.
A. Dimaitis pažymėjo, kad taip pat, visur, kur tik įmanoma, stengiamasi vykdyti žaliuosius pirkimus.
„Pagrindinis didžiausias mūsų žaliasis pirkimas tai dabar yra Seimo rūmų valymo konkursas. Siekiama, kad būtų naudojami grynai ekologiški produktai, tai reiškia, kad valymo priemonės ir visi kiti dalykai turi turėti žaliuosius sertifikatus“, – pasakojo pašnekovas.
Vyriausybėje per mėnesį sunaudojama 800 kg popieriaus
Tuo tarpu Ministro Pirmininko tarnybos (MPT) Informacinių sistemų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Domanskis informavo, kad per mėnesį Vyriausybėje vidutiniškai sunaudojama apie 800 kg popieriaus.
Vidutiniškai per mėnesį popieriui išleidžiama apie 5,3 tūkst. Lt., spausdintuvams (kasečių pildymui ir atnaujinimui) – apie 1,1 tūkst. Lt.
Kaip pastebėjo pašnekovas, darbuotojai skatinami skaityti dokumentus monitoriaus ekrane ir jų nespausdinti, jeigu tai nebūtina, o reikalingus dokumentus spausdinti ne personaliniais, bet tinkliniais spausdintuvais, nes jų eksploatacija yra pigesnė. Esant galimybei darbuotojai prašomi spausdinti ant abiejų lapo pusių ar kelis puslapius viename lape.
„Taupome popierių, elektros energiją, rūšiuojame atliekas ir pan.“, – patikino A. Domanskis.
Visi dokumentai – elektronine forma
Lietuvos banko atstovo Mindaugo Milieškos teigimu, Lietuvos bankas vidutiniškai per mėnesį išleidžia 4,4 tūkst. Lt popieriui įsigyti. Spausdintuvų eksploatacijai ir remontui vidutiniškai per mėnesį išleidžiama 3 tūkst. Lt.
Nuo 2003 m. Lietuvos banke įdiegta dokumentų valdymo informacinė sistema NDS ir GDS (Nestruktūrizuotų duomenų saugykla ir Grupinio darbo sistema), kuri leidžia visus darbus su dokumentais (sukūrimą, derinimą, pasirašymą) atlikti elektronine forma, o ne naudojant popierių.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos bankas, pirkdamas kompiuterinę įrangą, laikosi tarptautinių energijos taupymo ir aplinkosaugos reikalavimų. Asmeniniai kompiuteriai ir monitoriai turi būti paženklinti „Energy Star“ ženklu arba turi būti lygiavertis jų energijos vartojimo efektyvumas.
Asmeniniai kompiuteriai ir monitoriai turi atitikti visus privalomuosius Electronic Product Environmental Assessment Tool (EPEAT) reikalavimus (EPEAT Bronze ir aukštesnė atitiktis) arba lygiaverčius.
Ūkio ministerijoje rūšiuojamos atliekos
Kaip informavo Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Laura Šebekienė, metams rašomojo popieriaus įsigyjama už 16–20 tūkst. Lt, todėl per mėnesį popieriui išleidžiama vidutiniškai apie 1300–1600 Lt.
Ministerijoje yra sudarytos sąlygos rūšiuoti antrines žaliavas (popierių ir plastiką). Anot pašnekovės, tarnautojai aktyviai tai atlieka.
Taip pat Ūkio ministerijos tarnautojai skatinami taupyti spausdinimui skirtą popierių: darbinę medžiagą spausdinti sumažintame formate (A5) ir ant abiejų pusių, sutartis ir kitą medžiagą (taisykles, tvarkų aprašus, įvairius priedus tvirtinamus teisės aktais), teisės aktų projektus, siunčiamus derinimui į kitas institucijas, spausdinti A4 formate ant abiejų pusių.
Kaip teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja L. Šebekienė, siekiant sumažinti spausdintuvų remonto išlaidas, darbuotojai prašomi nenaudoti jau panaudoto popieriaus, dėl kurio dažnai užsiteršia spausdintuvo velenas, gali patekti sąvaržėlės.
Išeidami iš darbo tarnautojai turi tvarkingai išjungti kompiuterinę įrangą (kompiuterį, spausdintuvą, skenerį ir dauginimo aparatą) – taip taupomi energetiniai resursai.
El. laiškus papildo raginimais tausoti gamtą
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Daugis informavo, kad per vieną mėnesį popieriaus vidutiniškai sunaudojama 170 pokų už 1800 Lt. Popierius perkamas už pasiūlomą mažiausią kainą. Spausdintuvų tonerių ir rašalų per mėnesį apytiksliai sunaudojama už 4000 Lt, ši paslauga taip pat perkama iš pasiūlomą mažiausią kainą.
Siekdami taupyti bei prisidėti prie gamtos išsaugojimo, daugelis ministerijos padalinių, siųsdami el. laiškus, naudoja prierašą: „Prieš spausdindami elektroninį laišką ar dokumentą pagalvokite apie gamtos išsaugojimą“.
Spausdinti prašo ant abiejų popieriaus pusių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė teigė, jog popieriui per mėnesį išleidžiama 1309 Lt, spausdintuvų priežiūrai – 606 Lt.
Anot pašnekovės, ministerijoje darbuotojai raginami, kai tik galima, spausdinti tekstus ant abiejų popieriaus lapų, kaip tai daryti, buvo pateiktos instrukcijos intranete. Spausdinimo darbai fiksuojami į sisteminius žurnalus.
Šiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje taip pat planuojama papildomai įdiegti spausdinimo ir dauginimo darbų autorizavimo ir apskaitos sistemą. Be to, vis plačiau ketinama naudoti elektroninių dokumentų valdymo sistemą, taupančią ir laiką, ir išteklius.
Į darbą vyksta dviračiais
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausias specialistas Giedrius Šniukas informavo, jog Finansų ministerijoje šiuo metu dirba daugiau nei 420 darbuotojų, kurie naudojasi apie 230 spausdintuvų. Pastarųjų priežiūrai (tonerių ir kitų detalių keitimui) 2010 metais per mėnesį vidutiniškai skirta apie 4700 Lt.
Pasak pašnekovo, Finansų ministerija siekia taupyti popierių informacinių technologijų sprendimų pagalba – pavyzdžiui, yra įdiegta dokumentų valdymo sistema, kuri leidžia derinti dokumentus ir vykdyti vidinį susirašinėjimą tarp ministerijos padalinių vien elektroniniu būdu. Esant poreikiui, darbinius dokumentus skatinama spausdinti panaudojant abi popieriaus lapo puses. Spausdinimo popieriui vidutiniškai per mėnesį skiriama apie 4000 litų.
G. Šniukas atkreipė dėmesį į tai, jog dalis ministerijos darbuotojų didžiąją metų dalį vyksta į darbą dviračiais, tam yra įrengtos specialios dviračių parkavimo vietos.
Renkasi mažesnės savikainos įrenginius
Teisingumo ministro patarėjos Vaidos Vincevičiūtės suteiktais duomenimis, vidutiniškai per mėnesį popieriui ir spausdintuvų toneriams išleista 2159 Lt. (duomenys už 2010 m.).
Pašnekovė pastebėjo, jog ministerijoje centralizuojamas medžiagos spausdinimas, naudojami didesnio našumo spausdintuvai ir multifunkciniai įrenginiai (kopijavimo aparatai), nes jų savikaina gerokai mažesnė, nei individualių spausdintuvų.
V. Vincevičiūtės teigimu, jau prieš pusantrų metų imtasi iniciatyvos visus dokumentus kitoms institucijoms siųsti tik elektroniniu paštu (išskyrus tuos atvejus, kai būtina perduoti originalus), ant siunčiamo dokumento pažymima, jog originalas paštu siunčiamas nebus.
„Siekiant taupyti, šią praktiką pakvietėme perimti ir kitas institucijas, kartu paprašę visus mums adresuotus dokumentus taip pat siųsti tik elektroniniu paštu.
Kad be reikalo nebūtų eikvojamas popierius, darbuotojų esame paprašę spausdinti ant abiejų popieriaus lapo pusių, o jei įmanoma bei nebūtina ir visai nespausdinti.
Be visa to, popierių ir kitas atliekas rūšiuojame, kad jos būtų perdirbamos“, – dėstė Teisingumo ministro patarėja.
Pašnekovė taip pat paminėjo, jog pagal galimybes stengiamasi vykdyti žaliuosius pirkimus, t.y. pirkimus, kuriuose taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai.
Renka makulatūrą, renkasi elektrą taupančias lemputes
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus lrt.lt informavo, jog popieriui per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 800 Lt. Ministerijoje yra įdiegtos kelios priemonės, padedančios mažinti popieriaus naudojimą.
Užsienio reikalų ministerijoje įdiegta elektroninė dokumentų valdymo sistema, skirta visam organizacijos dokumentų gyvavimo ciklui valdyti elektroninėje erdvėje. Ji leido sumažinti popierinių dokumentų srautus.
Susirašinėjant su diplomatinėmis atstovybėmis atsisakyta įprasto dokumentų siuntimo faksu. Šiuo metu dokumentai skenuojami ir siunčiami el. paštu.
Plečiamas daugiafunkcinių įrenginių kiekis. Šie prietaisai yra ekonomiškesni už mažus spausdintuvus, sparčiai skenuoja ir į elektroninį paštą persiunčia dokumentų kopijas.
Be minėtų priemonių URM ir kitais būdais palaiko „žalios“ ministerijos idėją: atsisakyta kaitrinių lempučių, jos pakeistos taupančiomis elektros energiją, renkama makulatūra – pernai į popieriaus perdirbimo įmonę išvežta apie 10 tonų panaudoto popieriaus, savaitgalį sumažinamas pastatų šildymas.
Ketina dokumentų kopijavimo išlaidas sumažinti maksimaliai
Vidaus reikalų ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Violeta Kiburytė informavo, kad popieriui per mėnesį išleidžiama apie 1800 Lt, kopijavimo aparatų toneriams apie 800 Lt.
Šiuo metu VRM diegiama dokumentų valdymo sistema, kuri, planuojama, pradės funkcionuoti nuo rudens. Įdiegus šią sistemą visi gaunami ir siunčiami dokumentai bus tik elektroninio formato, todėl popieriaus ir dokumentų kopijavimo išlaidos sumažės maksimaliai.
Pašnekovė taip pat pažymėjo, jog vykdant viešuosius pirkimus taikomi aplinkosauginiai kriterijai, o pirkimai vykdomi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (t.y. elektroniniai pirkimai).
Viešųjų pirkimų sąlygose – „žali“ reikalavimai
Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Jovita Bazevičiūtė pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerijoje (kartu su Gynybos štabu) dirba beveik 300 civilių ir karių. Krašto apsaugos ministerija (su Gynybos štabu) per mėnesį vidutiniškai sunaudoja popieriaus už 1,68 tūkst. Lt (su PVM).
KAM ir tarnybų prie KAM (Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba, Bendrųjų reikalų departamentas, Centralizuota finansų ir turto tarnyba, kt.) spausdinančios įrangos aptarnavimas (t.y. dažų („tonerių“) keitimas) per mėnesį kainuoja maždaug 8,3 tūkst. Lt.
Pasak pašnekovės, išskirti kiek išleidžiama spausdintuvams ir kiek kopijavimo įrangai taip pat sudėtinga, nes nemaža kopijuoti galinčios įrangos dalis atlieka ir spausdintuvo funkcijas.
Visoje krašto apsaugos sistemoje 2010 m. įdiegta (nuo 2008 m. ministerijoje, nuo 2009 m. tarnybose prie jos, nuo 2010 m. kariuomenėje) elektroninė dokumentų valdymo sistema (DokVIS), kuri sumažino popierinių dokumentų judėjimo srautus ir kiekius.
KAM išlaidos popieriui 2008 m. (pradėjus diegti DokVIS) per mėnesį buvo 2,89 tūkst. Lt (su PVM).
Krašto apsaugos ministerijos darbuotojams yra sudarytos sąlygos rūšiuoti šiukšles – plastiką, popierių, panaudotus galvaninius elementus. Vykdant kompiuterinės ir organizacinės įrangos viešuosius pirkimus taip pat įtraukiami „žali“ reikalavimai įrangai (pavyzdžiui, dėl utilizacijos).
Riboja skambučius iki 10 minučių
Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė pasakojo, jog taupydami popierių ir spausdintuvus specialistai daugumą raštų siunčia elektroniniu pavidalu. Spausdinant dokumentus yra išnaudojamos abi puslapio pusės, juodraščiams naudojama jau naudoto popieriaus kita pusė.
Ministerija neperka naujų spausdintuvų kasečių, o jas pildo. Kopijavimo popierius ir spausdintuvų kasetės perkamos per Centrinę perkančiąją organizaciją, kurioje tiekėjai varžosi dėl mažiausios kainos.
Taupydama ministerija riboja išeinančiuosius skambučius iki 10 minučių. Taip pat ribojamas skambinimo galimybės į mobiliuosius telefonus (tik tiems skyriams, asmenims, kuriems jie būtini pagal darbo pobūdį).
Diegia elektroninio parašo sistemą
Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika pripažino, kad iki 2009 m. tiek popieriui, tiek spausdintuvams būdavo išleidžiamos kur kas didesnės sumos, negu dabar.
„Iki 2009 m. spausdintuvų tonelių keitimui ir remontui per mėnesį išleisdavome apie 2 tūkst. Lt., popieriui – apie 3,5 tūkst. Mes pakeitėme spausdintuvus, išnešėme į koridorių mažesnius aparatus, pradėjome efektyviau skaičiuoti, kas ką spausdina. Efektas buvo milžiniškas. Vidutiniškai per mėnesį mūsų išlaidos sumažėjo 1,6 tūkst. Lt.
Anksčiau būdavo didžiuliai spausdinimo tempai, spausdintuvai būdavo kiekviename kabinete. Tokie dalykai labai neefektyvūs. Dabar kiekvienas mūsų specialistas turi atskirą priėjimą prie spausdintuvo, tai reiškia, kad kiekvienas žmogus žino, jog spausdina tik jis, o esant reikalui galima pasižiūrėti, kiek jis ko spausdino.
Tokia savotiška neakivaizdi prevencinė kontrolė – nors niekas nekontroliuoja, kiek kiekvienas žmogus spausdina, tačiau darbuotojas žino, jog galima pasižiūrėti, jeigu kiltų kokių nors neaiškumų“, – pasakojo pašnekovas.
R. Remeika pažymėjo, kad minėtiems dalykams išlaidas tikimasi sumažinti dar labiau.
„Dabar mes jau žengiame kitą žingsnį ir dėl dokumentų vizavimo. Diegiame elektroninio parašo sistemą, kad vizavimui dokumentai nebevaikščiotų popieriniu pagrindu, o vizuojami būtų elektroniniu būdu. Tai padėtų sutaupyti ir laiko, ir popieriaus.
Tiesa, ir dabar jau daugelį dokumentų skenuojame, žmonėms susipažinti dokumentus siunčiame jau nebe popieriniu, o elektroniniu variantu“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris.
