Kaip pranešė teismas, neatvyko du kaltinamieji: vienas gydosi ligoninėje, o kitas atlieka bausmę Švedijoje.
Teismas nusprendė kreiptis į Švediją dėl kaltinamojo A. P. išdavimo Lietuvai.
Be to, siekdamas išsiaiškinti, kiek laiko gali tęstis kito kaltinamojo E. P. gydymas, kreipsis į gydymo įstaigą.
Kitas teismo posėdis vyks kovo 9 dieną.
Šioje byloje yra 11 žemės grobimo epizodų. Nukentėjusiais pripažinti 12 asmenų, 1 civilinis ieškovas.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) kilo įtarimų dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teisėtumo. Tyrimą atliko Telšių apskrities Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai,
Tarnyba gavo keliolika skundų iš asmenų, kurie nuomojosi žemę iš valstybės ir sužinojo, kad ji grąžinama kitiems privatiems asmenims. Atliekant didelės apimties ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus.
Teisėsaugos duomenimis, bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje, daugiausiai – Akmenės rajone, yra daugiau nei 900 hektarų.
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas yra sakęs, kad valstybei padaryta žala dėl netektų žemės sklypų siekia daugiau kaip 165 tūkst. eurų – ji yra atlyginta, žemę sugrąžinus valstybei. Tuo tarpu žala, padaryta žemę iš teisiamųjų įsigijusiems asmenims viršija 1 mln. 160 tūkst. eurų. Nedidelė dalis šios žalos yra atlyginta.
Du iš aštuonių įtariamųjų nusikaltimus padarė būdami valstybės tarnautojais.
Vienas pagrindinių kaltinamųjų – buvusioje Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirbęs vyras, žinojęs nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą ir turėjęs priėjimą prie informacijos, todėl galėjęs išsiaiškinti neatkurtos nuosavybės atvejus.
Bylos duomenimis, archyve jis rasdavo nerealizuotus asmenų prašymus, pavyzdžiui, tuos, kuriems trūko įrodančių dokumentų, arba buvusių savininkų neatkurtus žemės plotus.
„Jis turėjo galimybę prieiti prie archyvinės medžiagos ir išsiaiškinti asmenis, kurie turėjo nuosavybę, tačiau dėl įvairių priežasčių nesikreipė ir ta nuosavybė nebuvo atkurta: eilė asmenų buvo ištremti, per karą žuvo ir todėl tokie žemės sklypai, priklausę tokiems asmenims, nebuvo sugrąžinti“, – sakė A. Mirnas.
Buvęs valdininkas kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu.
„Nuosavybės atstatymas vyko atstatant nuosavybę asmenims, jų palikuonims, įpėdiniams, tų žemės sklypų, kurie buvo nacionalizuoti iki 1940 metų liepos. Atstatant nuosavybę, asmenys, pretenduojantys į nuosavybės sugrąžinimą, turėjo pateikti tam tikrus dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su buvusiais savininkais. Šioje byloje buvo tiriami atvejai, kai šie giminystės ryšį įrodantys dokumentai buvo masiškai klastojami ir nuosavybė atkuriama asmenims, kurie absoliučiai į tai neturėjo teisės“, – sakė prokuroras.
Teisėsaugos duomenimis, būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Pasak prokuratūros, pasitaikė atvejų, kai kunigas už auką bažnyčiai išrašydavo pažymas. Dokumentai klastoti ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą.
Suklastoti dokumentai buvo pateikiami Žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, šie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus.
Žemėtvarkos skyrių darbuotojai klastojo kitus nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus – asmenų prašymus ir ankstesnes šių prašymų pateikimo datas (nusikalstamos veikos darytos 2008–2011 metais, o dokumentų priėmimas buvo nurodomas, pavyzdžiui, 1992–2001 metais), pažymas apie giminystės ryšį įrodančių dokumentų pakankamumą, išvadas, lydraščius dėl šių išvadų išsiuntimo į kitų rajonų Žemėtvarkos skyrius.
Įkalbėti asmenys, kurie sutiko, kad jų vardu būtų atkuriama nuosavybė, įtariamųjų buvo vežami pas notarus, kad įgaliotų kitus asmenis veikti jų vardu atkuriant nuosavybę.
