„Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalinosi, kad nuo vėlyvo pirmadienio vakaro ir naktį iš pirmadienio į antradienį dangų nudažė Šiaurės pašvaistė.
Štai gyventoja iš Kėdainių r. dalinasi, kad jai pavyko užfiksuoti pašvaistę dar apie 23 val. 6 min.
„Paskutiniai saulėlydžio atspindžiai su pašvaiste“, – rašo ji.
Panašius vaizdus apie 23 val. 24 min. vakar vakare pavyko pamatyti ir gyventojams iš Radviliškio, o kitas gyventojas pažymėjo kad ją pavyko pamatyti ir Panevėžyje.
Dar geriau purpurine spalva nušvitęs dangus atrodė Jurbarko r. apie 23 val. 21 min.
Tuo metu gyventoja iš Mažeikių r. dalinasi, kad naktį sužibusią pašvaistę ji stebėjo net keletą valandų.
„Neįtikėtina… Iki pusės dviejų dangus nežadėjo giedrėt, bet sulaukiau, jis prašviesėjo, kilo šviesos stulpai, o pašvaistė laikėsi iki 3 val. 30 min. , jau auštant. Šilta naktis, draugijoje tik varlės. Visada būsiu dėkinga tam, kas man parodė naktinio dangaus grožį…“, – svajingai užfiksuotais kadrais dalinosi gyventoja.
„Fantastiškas grožis“, – po įrašu rašė komentatorė.
„Oi, kaip norėčiau pamatyt“, – pridūrė kita.
Šiaurės pašvaistė atsiranda dėl Saulės vėjo – dalelių, sklindančių nuo Saulės, sąveikos su Žemės magnetosfera. Kai Saulės dalelės patenka į atmosferą, jos susiduria su atmosferos dujomis – deguonimi ir azotu. Šios sąveikos metu dalelės praranda energiją, kuri išsiskiria šviesos pavidalu, sukurdama šiaurės pašvaistę.
Šiaurės pašvaistė paprastai būna matoma naktį, ir jos spalvos gali varijuoti nuo žalios iki violetinės, geltonos ir raudonos. Pašvaistės spalvos priklauso nuo to, su kokiomis dujomis Saulės dalelės susiduria – pavyzdžiui, deguonis dažniausiai sukuria žalią ar raudoną šviesą, o azotas gali spinduliuoti mėlyną arba violetinę šviesą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
