Pradėjus veikti Vaikų išlaikymo fondui, kai kurie tėvai prisiminė turintys vaikų ir net susiprato jais pasirūpinti. Alimentų nemokantys asmenys ima suvokti, kad geriau gražiuoju atsiskaityti su savo atžalomis, nei turėti reikalų su valstybe, rašo "Lietuvos žinios".
Nuo šių metų sausio pradėjęs veikti Vaikų išlaikymo fondas, kurio tikslas - valstybės lėšomis aprūpinti alimentų iš savo tėvų negaunančius vaikus, ne vienam vyrui vėl įplieskė beužgęstantį tėvystės jausmą. Šio fondo kūrimo iniciatorė parlamentarė Rima Baškienė LŽ pripažino, kad jau būta atvejų, kai moterys, iš pradžių suskubusios pristatyti fondui dokumentus, alimentų nemokančius jų vaikų tėvus turėjusius paversti valstybės skolininkais, netrukus šiuos dokumentus atsiėmė. Mat naujosios tvarkos išsigandę vyrai pareiškė alimentus būtinai mokėsiantys patys, niekieno neverčiami.
Tūkstančiai prašymų
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, alimentų šiuo metu negauna maždaug 50 tūkst. vaikų. Suskaičiavus, kad kiekvienam jų valstybė pajėgi per mėnesį skirti ne didesnę kaip pusantro minimalaus gyvenimo lygio sumą - t. y. 195 litus, vaikų poreikiams iš šių metų biudžeto atseikėta 93 mln. litų. Negaunančios alimentų šeimos nuo metų pradžios ragintos tvarkytis būtinus dokumentus.
Iki šios dienos fondui pateikti 2188 registruoti prašymai, dar 2000 prašymų laukia atsiųstuose, bet neatplėštuose vokuose. Fondo darbuotojams neužtenka darbo valandų sutvarkyti visus pateiktus dokumentus.
"Itin daug žmonių fondo administraciją užplūdo pirmosiomis sausio dienomis, per dieną tekdavo priimti po kelis šimtus prašymų, plėšti šūsnis laiškų. Kai įsigaliojo įstatymas ir pradėjo veikti fondas, išgirdau daugybę padėkų iš moterų, kurių vaikai iš savo tėvų negauna alimentų", - tikino R.Baškienė.
Kita vertus, ji prisipažino girdėjusi ir skundų. "Dažnai moterys skundėsi, kad jų vaikams teismas priteisęs kur kas didesnę nei 195 litų sumą. Tad dėl likusių pinigų jos, antstolių padedamos, turi kautis su buvusiais savo sutuoktiniais. Tai jas žemina, žeidžia savigarbą, nors įstatymas ir buvo priimtas siekiant apsaugoti moterų bei vaikų orumą. Tad kitais metais, tvirtinant valstybės biudžetą, ko gero, teks pagalvoti apie didesnę fondui valstybės skiriamų lėšų dalį", - teigė parlamentarė.
Neišvengta nesusipratimų
Seimo narė taip pat pabrėžė, kad su nemažomis problemomis susiduria moterys ir vyrai, kurių vaikai negauna alimentų iš užsienin išvykusių buvusių sutuoktinių. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką antstoliai neturi teisės tvirtinti iš užsienio atsiųstų dokumentų apie ten dirbančių žmonių atlyginimą, o Vaikų išlaikymo fondas netvirtintų dokumentų negali priimti.
"Per pavasario sesiją Seime kelsiu šį klausimą. Reikalausiu, kad įstatymas būtų pataisytas ir supaprastinta dokumentų pateikimo tvarka, kai alimentų nemokantys tėvai ar motinos išvykę į užsienį", - pabrėžė R.Baškienė.
Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus pavaduotoja Ina Skubilovienė teigė, kad dokumentus į šį fondą žmonės neša nuo praėjusių metų gruodžio. Iš pradžių būta nesusipratimų, nes antstoliai nežinojo, kokios formos pažymas išduoti. Dabar jų forma jau nustatyta, tad nesusipratimų neliko. Tačiau jų kyla dėl to, kad tarp pateikiamų dokumentų pasitaiko notarų ar seniūnų nepatvirtintų kopijų.
Skatina bylinėtis
Daugeliu atvejų teismas būna priteisęs mokėti vaikams alimentų už didesnę nei 195 litų sumą. Tačiau esama ir tokių atvejų, kai priteista tik 10 litų. Tad iš valstybės kišenės mokama būtent tokia suma. Pinigai skaičiuojami remiantis pažyma, kurioje nurodoma, kiek alimentų vaiko tėvas sumokėjo per pastaruosius tris mėnesius. Fondas remiasi paskutinio mėnesio suma ir vaikams moka tą pinigų skirtumą, kurio nesumokėjo alimentus mokantis tėvas. Neaišku, kaip reikalai spręsis toliau, tačiau gali būti, kad tėvai, kurių vaikai alimentus gauna nereguliariai ir kuriems mokamos nevienodos sumos, fondui kas mėnesį privalės nešti antstolių pažymas apie gaunamus alimentus.
Pastaraisiais metais vykę teismai įpareigodavo mokėti maždaug 300-400 litų alimentus vienam vaikui. Anksčiau būdavo nurodoma mokėti kur kas mažesnes sumas. Tad pastebėta tendencija, kad vaikus auginantys moterys ir vyrai linksta vėl inicijuoti teismo procesus, kad jų atžaloms būtų priteistos didesnės sumos iš neatsakingų tėvų.
Daiva Baronienė
