Artėjant savivaldybių rinkimams siūloma atimti iš jų vieną valstybės deleguotų funkcijų – vaiko teisių apsaugą. Mat savivaldybės ją vykdo blogai, o funkciją koordinuojančiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAĮT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) nesuteikta jokia atsakomybė už tai.
Privers susitvarkyti
Siūlymą centralizuoti vaiko teisių apsaugą pateikė prie Seimo valdybos sukurta darbo grupė. Grupei vadovavusios Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės teigimu, šiomis dienomis bus pateiktas ir Seimo nutarimo projektas, kuriame bus siūloma Vyriausybei parengti koncepcijoje numatytus 4 centralizavimo etapus. Projektas bus pateiktas balsavimui Seimo pavasario sesijoje.
„Valstybė savivaldybėms deleguotą funkciją atsiima, nes matome, kad ji ne visai tinkamai atliekama, – aiškino “Respublikai„ V.V.Margevi-čienė. –Iki šiol 7 savivaldybėse nėra net savarankiškų Vaiko teisių apsaugos skyrių. Kaip išaiškėjo, nėra ir tipinių tokių skyrių veiklos nuostatų, viską sprendžia savivaldybės administratorius. Taip negali būti. Turi būti viena vaiko teisių tarnyba Lietuvoje, o ne 60“.
Anot parlamentarės, šią netvarką Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo nustatęs dar pernai, kai tyrė vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus Kauno pedofilijos skandalo metu. Iki 2009 m. gruodžio 1 d. SADM esą turėjo daug ką pataisyti, bet nieko nepadarė.
Tačiau dabar siūloma iš savivaldybių atimtus Vaiko teisių apsaugos skyrius padaryti pavaldžius būtent Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM. Tai pačiai, kuri iki šiol privalėjo koordinuoti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje, bet už ją nebuvo atsakinga.
Kratosi atsakomybės
Kaip „Respublikai„ aiškino Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos pirmininkė, Plungės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Striaukienė, kol neiškyla ypatingų problemų, savivaldybių darbuotojai į VTAĮT ir nesikreipia.
„O kai kreipiamės, pradėję pasakoti savo problemas dažnai išgirstame, kad tarnyba neturi ką atsakyti, nes tiesiogiai su tuo nesusiduria. Tarnyba labiau dirba su tarptautine globa, tarptautiniu įvaikinimu, ir mes bendraujame per juos, jei problema susijusi su užsienio valstybe. Bet visą juodąjį darbą nudirba skyriai, ir visa atsakomybė tenka mums. VTAĮT gali mums patarti, paaiškinti, bet jokios atsakomybės neprisiima“, –dėstė A.Striaukienė.
Pasak jos, nėra kitos tokios srities, kur atsakomybės taip šalintųsi ir savivaldybių administracijos.
„Tai akivaizdžiai parodė Kauno įvykiai, kai visa įtampa, visas krūvis teko miesto ir rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjams. Mes esame tik vienas iš savivaldybių padalinių, o atsakomybė tenka lyg būtume savarankiškas juridinis asmuo„, –sakė asociacijos vadovė.
Darbuotojai pritaria
Todėl, A.Striaukienės nuomone, daugumos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai ir pritaria idėjai juos prijungti prie VTAĮT.
„Tada VTAĮT būtų priversta prisiimti atsakomybę, mes vykdytume jos pavedimus kaip teritorinis padalinys, jau kitaip galėtume kalbėti su savivaldybių įstaigomis, visur būtų taikomi vienodi reikalavimai“, –galimus teigiamus pokyčius vardijo asociacijos vadovė, tačiau džiaugtis neskubėjo. Daug metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti moteris sakė, kad ir anksčiau buvo kelta daugybė problemų, teikti pasiūlymai, kurie taip ir liko gulėti valdininkų stalčiuose.
„Greitų sprendimų ir dabar nelabai tikimės, – abejonių neslėpė A.Striaukienė. – Juk puikiai žinome, kad vaikai rinkimuose nedalyvauja. Politikai į vaikus atsisuko tik tuomet, kai Kauno įvykiai sudrebino patį Seimą. Bet ir tai toli gražu ne visi supranta, kas yra vaiko teisės ir kodėl jas reikia ginti„.
Donatas JANKAUSKAS, Socialinių reikalų ir darbo ministras:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą koordinavo labiau metodine prasme. Tiesa ir tai, kad koordinavimo niekada nebūna per daug. Jei visai atvirai, manau, bet kokiu atveju savivaldybės nebus pavaldžios nei vienam ar kitam ministrui, nei Vyriausybei. Jeigu norime gyventi demokratinėje valstybėje, viena vertus, tas valdžių atskyrimas turi būti. Kita vertus, matome, kad bendradarbiavimas tarp žinybų ir institucijų, ypač tokiais jautriais klausimais kaip vaiko teisės, jo interesų apsauga, vyksta labiau stumiant tą problemą nuo savęs, tikintis, kad kažkas kitas ją spręs.
Nesiimu prognozuoti, ką duotų dabar siūloma pertvarka, juolab kad nėra aišku, ar Seimas jai pritars. Kai sprendimai siejasi su savivalda, manau, kad būtina derėtis ir su Lietuvos savivaldybių asociacija, kaip būtų geriau juos įgyvendinti.
Alia ZINKUVIENĖ
