• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Už suplautus indus ar išneštas šiukšles – euras, o už pažymį mokyklos dienyne – dar keli? Nors daugeliui tėvų tai atrodo greičiausias kelias paskatinti vaikus, finansinio raštingumo ekspertai griebiasi už galvų. Tokie sandoriai su atžalomis ne tik neugdo finansinio raštingumo, bet ir užprogramuoja rimtas problemas ateityje.

Už suplautus indus ar išneštas šiukšles – euras, o už pažymį mokyklos dienyne – dar keli? Nors daugeliui tėvų tai atrodo greičiausias kelias paskatinti vaikus, finansinio raštingumo ekspertai griebiasi už galvų. Tokie sandoriai su atžalomis ne tik neugdo finansinio raštingumo, bet ir užprogramuoja rimtas problemas ateityje.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ viešėjusi Lietuvos banko finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė atvirai paaiškino, kaip tėvai turėtų ugdyti vaiko santykį su pinigais, ir kodėl finansinis raštingumas yra kur kas daugiau nei matematika.

Pasak ekspertės, pats finansinio raštingumo lygis susideda iš trijų svarbių elementų, o pradėti kalbėtis apie pinigų prasmę reikėtų nuo pat mažens – vos vaikui sulaukus trejų metų, kai jis jau pradeda suprasti mainų principą.

REKLAMA
REKLAMA

„Finansinio raštingumo lygis susideda iš trijų dalių. Tai žinios ir informacija, kurią mes turime, tada tai, kaip elgiamės su ja, ir trečioji dalis – mūsų motyvacija, požiūris bei nuostatos. Visas šis kompleksas ir yra finansinis raštingumas, tai nėra tik žinios arba matematika“, – įvardijo V. Dičpinigaitienė.

REKLAMA

Anot jos, geriausia praktika vaikui yra realūs pavyzdžiai iš kasdienybės, svarbu vaiką įtraukti į bendrus šeimos sprendimus, tačiau tėvai privalo nubrėžti labai aiškias ribas.

Įspėja dėl esminės klaidos: už ką mokėti nereikia

Viena didžiausių tėvų klaidų V. Dičpinigaitienė laiko kišenpinigių siejimą su kasdieniais namų ruošos darbais arba gerais rezultatais mokykloje. Ekspertė rekomendavo nesiūlyti vaikams finansinio atlygio už bendros namų gerovės kūrimą ar asmeninių žinių siekimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai vaikai pradės gyventi savarankiškai, niekas jiems nemokės už tai, kad išsiplautų indus ar pasiklotų lovą. Tai yra bendras namų darbų pasidalinimas – visi gyvename tame būste ir turime prisidėti prie bendros gerovės“, – paaiškino specialistė.

Ji pridūrė, kad panaši taisyklė galioja ir pažymiams mokykloje. Jeigu tėvai pradeda finansiškai atsiskaitinėti už kiekvieną dešimtuką, nukenčia pati vaiko motyvacija mokytis ir gresia noras imtis nesąžiningų būdų rezultatui pasiekti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai nebūtinai bus susiję su vaiko įdėtu darbu – gal jam tiesiog pasisekė ar jis nusirašė. Mes norime, kad vaikai matytų prasmę įgyti žinių ir būtų motyvuoti. Reikia skatinti ne patį pažymį, o jo įdedamas pastangas ir už jas pagirti“, – pabrėžė pašnekovė.

Nors buities darbai neturėtų tapti paslauga, ekspertė išskiria vieną išimtį, kuomet vaikas gali sąžiningai užsidirbti namuose. Tai yra tokie darbai, už kurių atlikimą tėvai bet kokiu atveju mokėtų išorės paslaugų tiekėjams.

REKLAMA

„Išskirtinis dalykas yra tada, jei namuose automobilį plaunate plovykloje ir už tai mokate pinigus. Tokiu atveju vaikas gali pats tai padaryti ir užsidirbti. Tačiau reikėtų sąžiningai atsilyginti ta pačia suma, kurią sumokėtumėte paslaugų tiekėjui“, – reziumavo V. Dičpinigaitienė.

Visą pokalbio ištrauką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše

VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE:

Laidą „Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite 19 val. antradieniais.

Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Valdyk savo pinigus“.

indeliai.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų