Šį pirmadienį Vilniaus apygardos teisme (VAT) prokuroras tęsė kriminalinio filmo scenarijų primenančio kaltinamojo akto Darbo partijai skaitymą, rašoma Darbo partijos žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Skambiomis frazėmis perpildytas kaltinamasis aktas skelbia apie tai, kaip įtariamieji: Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich ir kiti partijos darbuotojai — Vitalija Vonžutaitė, Vytautas Gapšys bei Marina Liutkevičienė, dalyvavo organizuojant nusikalstamą grupę ir siekė išvengti mokesčių Darbo partijos naudai.
Taip pat kaltinamajame akte dominuoja tokie apibūdinimai, kaip „bendrininkas“, „organizuotos nusikalstamos grupės narys, vadovas“. Anot prokuroro, valstybė patyrė daug žalos dėl šių asmenų nusikalstamos veiklos ir „juodosios buhalterijos“ vedimo.
Teiginiai apie žalą — melas?
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte teigiama, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skyrė partijai beveik 5 mln. litų dotacijų, dėl to valstybė ir patyrė daug nuostolių. V. Uspaskich pabrėžė, kad teiginiai apie padarytą žalą — melas, o prokuroras nutyli tikrąją tiesą. Valstybė skyrė lėšų, bet į Darbo partijos sąskaitą pinigai nepateko. Prokuroro prašymu šie pinigai buvo areštuoti ir liko valstybės nuosavybėje. V. Uspaskich stebėjosi, kaip galima padaryti žalą nesinaudojant pinigais.
„Dar kartą pabrėžiu, šio melo tikslas — užpilti kuo daugiau purvo ant Darbo partijos ir pakirsti žmonių pasitikėjimą. Juolab, kad dotacijos skiriamos ne už tam tikrą veiklą, o už gautus rinkėjų balsus. Tie pinigai, kuriems skiriamas savotiškas žmonių mandatas, neturėtų būti liečiami, nes jie turi tokį patį imunitetą, kaip ir mandatą gavęs žmogus. Kad iš žmogaus būtų atimta neliečiamybė, reikia kreiptis į tam tikras institucijas. Normalioje valstybėje reikėtų gauti tinkamą leidimą ir tokių pinigų areštui. Nors galbūt mūsų įstatymuose tai ir nenumatyta, VRK yra vienintelė institucija, galinti tiesiogiai padėti partijai netrukdomai dalyvauti politinėje veikloje, todėl ji turi ginti ir šias lėšas. Bet tos gynybos niekas neinicijuos, juk viskas visada supaprastinama, ypač kai kalbama apie Darbo partiją. Tuo tarpu prokuroras ir teismas daro didžiulę žalą partijai, sustabdęs pinigų, gautų iš dotacijų, naudojimą ir trukdydamas mums efektyviai vykdyti politinę veiklą, kas nesuderinama su demokratinės valstybės samprata“, — aiškino jis.
Prioritetas ir papildomi posėdžiai
Painioje Darbo partijos byloje galima įžvelgti ir daugiau neaiškumų, pavyzdžiui, tarp visų nužudymų, smurto ir grobstymo bylų Lietuvoje šiai bylai suteiktas prioritetas. Anot V. Uspaskich, tokia prioritetinė „garbė“ suteikiama dėl artėjančių rinkimų į Seimą, būtent todėl yra skubus noras pakenkti Darbo partijai.
„Šio tikslo įgyvendinimui buvo paskirti papildomi posėdžiai 2012 mais, kad iki Seimo rinkimų byla būtų užbaigta“, — neabejojo jis.
Nuo šiol Darbo paritjos bylos nagrinėjimas vyks ne tik pirmadieniais, bet ir penktadieniais devintą ryto, advokatai bylai turės ruoštis šeštadienį ir sekmadienį, ir taip visus metus praktiškai nebus suteikta galimybė kokybiškai pasiruošti bylos nagrinėjimo procesui. Europarlamentaras įtaria, kad tokiam teismo sprendimui turėjo įtakos ir jo kritika teisėtvarkos ir prokuroro atžvilgiu.
Be to, į V. Gapšio prašymą nukelti bylos nagrinėjimą bent į penktadienio popietę dėl rytais vykstančių frakcijos susirinkimų Seime, teisėja nesureagavo.
Nukentės darbas Europos Parlamente
Dėl papildomų teismo posėdžių taip pat nemenkai nukentės ir europarlamentaro V. Uspaskich darbas.
„Toks teismo posėdžių grafikas vienareikšmiškai pakenks mano darbui Europos Parlamente (EP). Aš dirbu Europoje, vadinasi, esu visiškai eliminuojamas iš EP darbo, kur yra daug išvažiuojamųjų komitetų ir grupės frakcijų posėdžių. Aš niekur nebegalėsiu važiuoti. Be to, kai pirmadieniais teismo posėdis užtrunka, jau nebespėju nuskristi į Briuselį ir patekti į EP posėdį. Į EP nuskrendu tik antradienį po pietų, tuo metu, kai posėdžiai jau būna pasibaigę. Kad penktadieniais devintą ryto būčiau teisme, man reikėtų iš Briuselio išskristi ketvirtadienį — skrydis į Lietuvą yra tik iš ryto. Gerai paskaičiavus, EP posėdžiuose galėsiu dalyvauti tik trečiadieniais, be to, dėl vienos dienos EP turės apmokėti visus mano skrydžius pirmyn–atgal dėl teismo“, – žurnalistams komentavo V. Uspaskich.
„Ar toks teismas nepanašus į klaninės politikos susidorojimą su oponentais? Su tokia teisėtvarka mūsų šalis negali vadintis teisine demokratine valstybe, nes čia viskas veikia ne pagal demokratijos principus“, — konstatavo jis.
V. Uspaskich manymu, tokiu būdu siekiama sunaikinti visus demokratinius procesus ir pasitelkiant represinę teisėsaugą sukurti autoritarinę politinę sistemą.
„Juk šią bylą prioritetine galima pavadinti tik tuo atveju, jei valstybei šiuo metu būtų daroma žala ir reikėtų skubiai ją sustabdyti, arba jeigu visuomenei būtų keliamas pavojus ir reikėtų jo išvengti. Bet juk Darbo partija yra visuomeninė organizacija, o byla remiasi tik ginčais, ar teisingai buvo vedama buhalterija. Partija niekam nekelia pavojaus ir nedaro žalos, na, nebent tik oponentams, kurie ir užsakė šią bylą“, — svarstė Darbo partijos pirmininkas.
Neužtikrina kokybiškos gynybos
Politikas akcentavo, kad teismas neužtikrina kokybiškos gynybos teisme, o tai pažeidžia teisinės demokratinės valstybės principus. Pasak jo, nors oficialiai bylos senaties terminas sukanka 2014–2016 metais, teisėtvarka jau seniai stengiasi nepraleisti kito senaties termino — 2012 metų, kad sutrukdytų normaliai dalyvauti rinkimuose į Seimą.
Kai per teismo posėdį prokurorai perskaitė kaltinamąjį aktą, teisėja Daiva Pranytė-Zaleckienė paklausė kaltinamųjų, ar jie supranta, kuo yra kaltinami. Dalis pripažino, kad supranta sąvokas, esančias akte, bet kaip tai siejama su jų veikla — niekaip nesupranta.
„Net mano advokatas negali man teisiškai paaiškinti to kaltinamojo akto. Kažkas ten kaltinamas, kažkas ne, sakiniai susideda iš 200–250 žodžių — viską labai sunku suvokti. Kaip galima suprasti ir reziumuoti, kaltas aš ar ne, kai neįmanoma suprasti, kas ten prirašyta?“, — stebėjosi V. Uspaskich po teismo posėdžio.
Prokurorų „įrodymai“ kelia juoką
Tuo tarpu teismo posėdžio metu V. Gapšys pastebėjo, kad buvo skaitomas ne visas kaltinamasis aktas, daugelis datų ir skaičių jame nesutapo arba buvo praleista.
„Kadangi tokių nesutapimų gali būti daugiau, aš negaliu atsakyti į klausimą, ar suprantu, kuo esu kaltinamas. Be to, daug kas nesutampa su praėjusio teismo posėdžio skaityta medžiaga ir mes su advokatu nežinome, kokia medžiaga turėtume vadovautis“, — teigė jis.
Prokuroras pripažino, kad aktas buvo trumpinamas, į ką V. Gapšio advokatas Virgilijus Kaupas reagavo kritiškai: „Jei laikomės logikos, kad nebūtina nurodyti visų skaičių ir datų, vadinasi, teismas turi nagrinėti tik tas sumas ir datas, kurios buvo perskaitytos garsiai“.
Taip pat kaltinimus partijai remiančių faktų neišgirdo ir teismo posėdžių salėje buvę žurnalistai, todėl jie negalėjo susidaryti nuomonės, ar kaltinimai yra pagrįsti. „Viešoje erdvėje yra paskleista daug skaičių ir faktų apie Darbo partiją, bet jeigu salėje esantys žurnalistai išgirstų kaltinamąjį aktą iki galo ir suprastų, kuo yra grindžiami Darbo partijai mesti kaltinimai, jie numirtų iš juoko dėl prokurorų teiginių. Nes rimtai vertinti prokurorų surinktų įrodymų neįmanoma, ir jie patys, matyt, tai puikiai supranta. O visi šie veiksmai daromi tik tam, kad kuo ilgiau būtų klaidinama visuomenė, ir kad Lietuvos žmonės nesužinotų visos tiesos“, — mano V. Uspaskich.
Teisėja atsisakė patenkinti V. Gapšio prašymą, kad kaltinamasis aktas būtų perskaitytas nuo pradžios iki galo, nes, pasak jos, daugelis aplinkybių kartojasi ir svarbu tik tai, kad išdėstyta kaltinimo esmė.
V. Uspaskich pabrėžė, kad Seimo narys V. Gapšys yra politikas, o didžiausias politiko turtas yra žmonių pasitikėjimas, todėl kai žmonės neturi galimybės susipažinti su kaltinimų esme, kurią nuslepia prokurorai ir teisėjas, tai akivaizdžiai kenkia politiko įvaizdžiui ir autoritetui.
Savo ruožtu M. Liutkevičienė atsisakė atsakyti, ar supranta kuo yra kaltinama, nes teismas nepatenkino jos prašymo duoti laiko naujai pasamdytai advokatei Redai Kurlavičienei susipažinti su byla.
„Mano gynėja nėra susipažinusi su byla, ji turėtų man daugiau papasakoti apie kaltinimų esmę ir padėti. Atsisakydamas leisti mano gynėjai susipažinti su byla, teismas pažeidė mano teises“, — argumentavo moteris.
„Štai tokie standartai taikomi „demokratinėje teisinėje valstybėje“, kai byla iš tiesų yra politinė, o partija populiari“, — po teismo reziumavo V. Uspaskich.
