Kas tam Radžvilui pasidarė: ėmė garsiai sakyti tai, kas kitiems seniausiai aišku: nėra jokios demokratijos, jokios žodžio laisvės, iš valstybės padaryta graudi imitacija. Ir tai mano ir kitų mąstančių komentatorių seniausiai pastebėta. O Radžvilas visą tą laiką snaudė, tik dabar ėmė ir atsibudo. Gal kitas straipsnis bus apie moterų diskriminaciją?

tas radzvilas...

Aš nesuprantu kodėl tie patys seimūnai metų metus sėdi seime. Juk atbuvai kadensiją ir von lauk, išrinksime kitus, kurie gal geriau sugebės tvarkytis. Bet ne, sulenda visi atgal pagal savo susikurtus sąrašus ir sėdi tenai ir nosis krapšto. Nejaugi Lietuoje tik dabartiniai seimūnai sugeba jame dirbti. Juk kasmet priauga naujų, jaunų baigusių magistrantūrą ir yra visokių gabių profesorių, kurie tikrai sugebėtų pagelbėti šioje Lietuvai blogoje padėtyje. Nejaugi tik Kubilius su savo šutve tam pajėgus. Dabar pamatėme, kad nepajėgus, bet laikosi įsikibęs tarsi šiaudo...

Tiesiog savo pavyzdžiu iliustruojate Radžvilo mintį apie smegenų plovimą "laisvos" žiniasklaidos sąlygomis. Klasikinis pavyzdys - pulkininko Pociūno juodinimas Lietrytyje.

Kokie esminiai skirtumai, kokios partijos, kokie eiliniai jų nariai, kokios jų teisės atrenkant kandidatus? Prabilus V. Landsbergiui, paaiškėjo, kad net dėl koalicijos sudarymo partijoje sprendžia vienas žmogus, neinformuojant net partijos parlamentarų. Tai juk nereiškia, kad tas žmogus nesitaria už partijos sienų su kitais įtakingais žmonėmis. Vargu ar tie patarėjai yra šeimos nariai.

Jei be šeimos, tai apie šeimą kalbėti negali? O juk iš šalies geriau matyt.

Na, 19a. JAV iki pilietinio karo juodaodžiai irgi bėgdavo iš pietinių valstijų į Kanadą ar bent į šiaurines valstijas. Jie, beje, irgi negalėjo kelti kandidatų jokiuose rinkimuose.

Radzvilas vedes?! O as girdejau apie jo romana su studente. Cia rimtai, mano draugelis mate. I kaire vaiksto ir dar apie seimos vertybes kalba. Kaip ne geda?

Esminiai skirtumai atsispindi partijų programose.

Ne ką daryti, o nuo ko pradėti?