Valstybė - tai pirmiausia žmonės. Į juos galima žvelgti visaip: tai statistiniai vienetai, negyvi skaičiai, kuriuos galima išbraukti, ištrinti, išmesti velniop, parduoti; galima matyti už tų skaičių gyvus žmones su normaliais poreikiais ir siekti, kad šitoje valstybėje žmogus galėtų gyventi oriai: dirbtų ne tik už pavalgymą, bet ir galėtų įsigyti būstą, užauginti vaikus tokioje aplinkoje, kuri neprieštarauja jo dorovinėms vertybėms, kad galėtų reikšti savo pažiūras norimais klausimais. Deja, turim tipišką karinę policinę valstybę su fašistiniu kvapeliu.

Geras demagogas. Citata "partija deklaruoja pagarbą tradicinei šeimai, tačiau vykdo politiką, kuri objektyviai griauna tokios šeimos pagrindus." Ir ką gi sugriovė? Tik jie ir 2 metus motinoms iškovojo apmokamus. Neapykanta ir tiek. O jei per krizę teks spaustis visiems, tai ne griovimas? Lopatologija kvepia. Vien tik pavydas ir šeižimas, be įdėjų.

Bandote apgauti runkelius? Juk vilniečiai pažįsta jo šeimą.

Prof. Radžvilas yra vedęs ir turi sūnų.

Aš irgi nebeįžiūriu jokios paramos šeimai iš šios valdžios. Vien lozungą. Jei ir yra kam šiuo metu kokia parama, tai mažesnio pelno mokesčio pavidalu. Bet prie ko čia šeima?

Rods, ir atidžiai skaičiau - o kur ta šeima?

Konskrikdemai siūlo juridiškai įteisintą ir jau pora tūkstančių metų egzistuojančią šeimą, liberalai - palaidą balą.

O man labai daug ka pasako jo fundamentalios idejos apie rinkimu sistemos keitima, jo reikalas yra nurodyti krypti, o jau kaip ta krypti islaikyti, kokius modelius taikyti, kaip daryti, kiekvieno reikalas susipazinti, o jei tingisi ar nera laiko ieskot, cia jau Jusu mielieji problema, o ne profesoriaus, kad viska i lekstute nesudejo, nes jei pradetu nurodinet, ka daryt, uzsiimtu ta pacia propaganda (tik is kitos puses, kuri pasivadintu kontrpropaganda) kaip ir valdzia. Tiesiog yra parodomos visuomenes ydos, kaip yra aklai tikima arba ka nori ta ir mato didzioji mase, siuo ciklu skatinama paziuret kiek kitaip i susiklosciusia situacija, patiems kurti savo ateiti, o ne palikt nomenklaturininkams deliot pagal ju norus.

Apie pagarbą šeimai prakalbo tas, kuris jos išvis neturi. Normalūs vyrai jo metuose būna vedę.

Keista - abu skaitėm tą patį tekstą, bet vienas iš mūsų nieko nesuprato. Skaitykim dar kartą.
Radžvilas aiškiai pasiūlė naikinti diskriminuojančią tvarką, kada piliečiai rinkimuose negali dalyvauti. Juk niekas nepaneigs, kad jų teisės kandidatuoti ir kelti kandidatus "nulinės". Stalino-Brežnevo laikais irgi būdavo puikiai žinoma, kad svarbiausiai yra neįsileisti "nepatikimų" kandidatų.
Kitas konkretus Radžvilo pasiūlymas - reglamentuoti kandidatų iškėlimą partijose, garantuojant demokratišką jų atranką. Dabar partijose kandidatai atrenkami be jokio reglamento rinkimų įstatyme. Išvertus į lietuvių kalbą - taip, kaip nori partijos ar skyriaus pirmininkas.