Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas nepritartų rinkimų barjero mažinimui,
kuris leistų mažoms partijoms tikėtis daugiau vietų Seime. Įstatymas numato, kad
partijos gali gauti mandatų Parlamente tik tuomet, kai už jas balsuoja ne mažiau
kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
V. Muntianas sako, kad aukštesni reikalavimai partijoms didina
jų brandą, o viena demokratijos vertybių – efektyviai veikiančios partijos.
„Nemanau, kad jeigu mes mažinsime tarp partijų konkurenciją, pasieksime jų
efektyvumą. Manau, kad konkurencija turi didėti ir tokiu būdu turi atsirasti
partijų kokybė, kurios reikalauja demokratija“, – teigė Seimo pirmininkas.
„Kauno diena“ rašo, kad politikai jau pradeda galvoti apie būsimus Seimo
rinkimus rengdami pasiūlymus, kurie palengvintų kovą dėl mandatų.
Seimo rinkimų proporcinėje dalyje, kur pagal partijų kandidatų sąrašus
renkama pusė parlamentarų, mandatai skirstomi tik toms politinėms jėgoms, kurios
surenka tam tikrą procentą balsų. Tai vadinama rinkimų barjeru.
Šiuo metu veikiančiame Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad „partijos
kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jei už jį balsavo
ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“. Kelių partijų
suformuotoms koalicijoms tenka peržengti 7 proc. balsų barjerą, kad galėtų
dalyvauti mandatų paskirstyme.
1992 metais Seimas buvo išrinktas ir partijoms, ir koalicijoms nustačius
vienodą 4 proc. barjerą. Tik tautinėms mažumoms atstovaujančios politinės
organizacijos galėjo surinkti mažiau balsų nei nustatytasis barjeras.
5 proc. partijoms ir 7 proc. koalicijoms rinkimų barjeras nustatytas 1996
metais, kai Seime dominavusi Demokratinė darbo partija pakeitė rinkimų įstatymą
likus vos keliems mėnesiams iki naujo parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo
konservatoriai.
2000 metais būta pasiūlymų rinkimų barjerą sumažinti, bet konservatoriai
neleido to padaryti. Rengiantis 2004 metų Seimo rinkimams jau nebebandyta
mažinti barjero, rašo „Kauno diena“.
