Politikai mano, kad nedarbo išmokos neturi virsti paskata nedirbti, o jų ribojimas fragmentiškai įsidarbinantiems būtų naudingas.
Vieni Seimo nariai siūlo riboti bedarbio pašalpos mokėjimo laiką, kiti norėtų, kad ji būtų mokama ne iš karto, kai žmogus išeina iš darbo, o po tam tikro laiko. Taip pat išimtis siūloma taikyti priešpensinio amžiaus žmonėms, turintiems didelį darbo stažą.
Užimtumo tarnyba: žmonės lengvai negautų išmokų
Idėja riboti išmokas darbą palikus savo noru Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis pasidalijo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur buvo aptariama situacija darbo rinkoje.
„Siekis yra, kad mažiau žmonių galėtų taip lengvai prieiti prie išmokų“, – sakė jis.
Pasak G. Darulio, Lietuvoje taikyti tokią tvarką būtų galima sekant kitų šalių praktika – jose savo noru išėjus iš darbo įprastai negalima pretenduoti į nedarbo draudimo išmoką.
„Lietuvoje situacija kitokia, gal nesiūlau to čia ir dabar daryt, nebent tai būtų kokio dešimtmečio strategija. Lietuvoje, deja, yra įprasta žmonėms net ir nelabai savo noru norint išeiti, vis dėlto išeinama savo noru. Nebent kažkas pasikeistų ateityje, kai tikrai užtikrintume, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovas.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad vienas ribojimas jau veikia – laikotarpis, už kurį žmogus gauna bedarbio išmoką, nebeįsiskaičiuojamas į stažą.
Parlamentarai: apmokamos pertraukos nuo darbo
Opozicijos liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas BNS sakė esantis įsitikinęs, kad naujos tvarkos negalima taikyti visais atvejais: „Suprantu, kad to tikrai negalima taikyti totaliai.“
E. Gentvilas mano, kad tokiu siūlymu bandoma spręsti fragmentiškai įsidarbinančių žmonių problemą.
„Tikrai yra žmonių, nebūtinai jaunimo, bet tokių fragmentiškai įsidarbinančių, kurie įsidarbina, mėnesį ar kiek padirba, o paskui išeina ir keliauja arba tinginiauja“, – teigė politikas.
E. Gentvilo teigimu, bedarbio pašalpos būtų galima nemokėti vienu atveju – jeigu antrą kartą, pavyzdžiui, per metus arba per dvejus žmogus nutraukia darbo sutartį savo noru.
„Pavyzdžiui, ne ilgiau kaip tris mėnesius išdirbus antrą kartą per metus nutraukia sutartį, tai tada jau nebemokėti. Nes gali atsitikti visokių situacijų, kad žmogus padirba porą mėnesių, gauna kitą, geresnį pasiūlymą ir išeina. Ir dabar jį nubausti už tai? Na, ne. Jeigu tai tampa sistemiška, pavyzdžiui, per dvejus metus antrą kartą nutraukinėja (darbo sutartį – BNS)... Kaip būna: įsidarbina pavasarį, paskui prasideda vasaros malonumai ir išeina. Kitais metais vėl tą patį padaro“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Konservatorius Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad nedarbo išmokos neturi tapti savitikslės ir skatinti nedirbti, todėl jei auga tendencija, kai darbuotojai trumpai padirbę ir įgiję teisę į išmokas palieka darbovietes ir kurį laiką nedirba bei neieško darbo, turi būti dėmesio centre.
Pasak jo, tokia situacija žalinga tiek darbdaviams, kurie nuolat susiduria su didele darbuotojų kaita, tiek draudimo sistemai, kuria bandoma piktnaudžiauti susikuriant apmokamas nedarbo pertraukas.
Tačiau M. Lingė pabrėžia, kad svarbu būtų atsieti atvejus, kai darbuotojas palieka darbą išties savo noru, nuo aplinkybių, kai jis yra priverstas rašyti prašymą pasitraukti savo noru arba šalių susitarimu: „Šalių susitarimas nebūtinai reiškia savanoriškumą ir todėl žmones palikti be draudimo būtų neteisinga.“
Anot jo, saugikliai būtini pažeidžiamoms darbuotojų kategorijoms, pavyzdžiui, priešpensinio amžiaus.
„Abejoju, kad prasminga eiti į absoliutų nedarbo draudimo išmokų atsisakymą savo noru išėjusiems iš darbo. Galima būtų išbandyti lenkišką modelį, kai tokios išmokos nemokamos pirmus tris mėnesius“, – kalbėjo M. Lingė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad nuo nedarbo žmogus draudžiasi – moka įmokas, todėl nemokėti išmokos negalima.
„Žmonės turi draudimą nuo nedarbo ir gali visą gyvenimą draustis, bet niekados nepasinaudoti. Bet, pavyzdžiui, užkniso vadovas, nes vadovų visokių yra, arba priverčia išeiti. Tai ir išeis savo noru. Ir ką, nemokėsim? Taip mūsų sistema padaryta, kad žmonės draudžiasi, o ne prašo iš kažko malonės“, – BNS tvirtino jis.
Vis dėlto, A. Syso teigimu, reikėtų pasižiūrėti, pavyzdžiui, ar jaunas darbuotojas, vasarą išeinantis iš darbo savo noru, turi sukaupęs tokio draudimo pinigų: „Tyrimai buvo padaryti, kad sumoka 400 eurų (draudimo nuo nedarbo įmokų – BNS), o pasiima 4 tūkst. eurų. Taip neturi būti. Bet jeigu jis yra sukaupęs reikiamą sumą pinigų, jis gali išeiti ir gauti išmoką.“
Pasak jo, kitose šalyse leidžiama tik kas dvejus metus „padaryt pertrauką“ – išėjus iš darbo savo noru gauti nedarbo išmoką: „Tada žmogus pagalvotų, ar apsimoka išeiti ir nieko negauti, ar toliau dirbt ir kaupti stažą ir išeiti po trejų metų, po dvejų.“
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas BNS sakė, kad galima svarstyti termino, nuo kada pradedama mokėti bedarbio išmoka, pratęsimą.
„Dabar mokama po aštuonių dienų, o galėtų būti šiek tiek vėliau. Nes kitose šalyse būtent savo noru išėjus yra tam tikras laikotarpis piktnaudžiavimui išvengti. Pavyzdžiui, po mėnesio tik mokama ir panašiai. Čia yra termino klausimas, o ne iš viso nemokėjimo – po dviejų savaičių, gal po trijų“, – aiškino T. Tomilinas.
Jis teigė norintis išgirsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją šiuo klausimu: „Kiek žinau, yra svarstoma prailginti šitą terminą ir ministerija man yra sakiusi tą patį.“
Socialines apsaugos ir darbo ministerija BNS nurodė, kad diskusija šiuo klausimu nėra nauja.
„Žmonės „savo noru“ iš darbo išeina dėl daugelio priežasčių: perdegimo, emocinio nuovargio, konfliktų darbe, pasikeitusio vadovo, galų gale mobingo, taigi būna „išėdami“ ir panašiai. „Savo noru“ iš darbo išeinančiųjų yra apie 65 proc. Šie darbuotojai mokėjo socialinio draudimo įmokas, taigi jie turi teisę gauti nedarbo draudimo išmokas. Kalbant apie saugiklius ir išimtis, taip, darant pokyčius būtina įvertinti ir tai, kad dažnas dirbantysis gyvena nuo algos iki algos“, – sakoma ministerijos komentare.
Pasak jos, gyventojai darbo vidutiniškai ieškosi apie 3-4 mėnesius ir tai yra adekvatus laikotarpis vertinant situaciją. Vidutinis nedarbo draudimo išmokos dydis yra 682 eurai – nesiekia minimalaus atlyginimo dydžio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
