Rožė rožei nelygu. Tuo galima įsitikinti vos įžengus į Kauno botanikos sodo rožyną. Tūkstantis skirtingų rožių veislių savo spalvomis ir kvapais traukia iš toli. Geltonos, rožinės, baltos tuščiavidurės, aplipusios žiedais, ar visai mažytės rožės prasiskleidusios visu gražumu.
Bene penktadalis čia esančių rožių – istorinių veislių. Kurios buvo auginamos nuo neatmenamų laikų. Prabangias, daugiažiedes, pastelinių spalvų rožes ypač mėgo didikai. Tokių pačių, istorinės kilmės rožių, netrūksta ir čia.
Tarp gausybės europietiškų rožių puikuojasi ir lietuviškas rožių krūmas – ryškiai rožinės spalvos.
Botanikos sode vaikščiojantys lankytojai negali atitraukti akių nuo rožių ir sako, kad jų žydėjimo labai laukia. Esą ir patys savo sode augintų šias gražuolės, tačiau, žino, jog rožė – lepus augalas ir jų priežiūra – ne lengva.
Ne tik vienspalvės, bet ir margų žiedlapių rožės stebina savo grožiu. Ką jau kalbėti apie kvapą. Sunku patikėti, tačiau pauosčius šias persikinės spalvos rožes – galima užuosti stiprų apelsinų kvapą.
Naujųjų veislių rožių žydėjimo laikotarpis tęsis iki pat rudens, na, o istorinių rožių žydėjimas gerokai trumpesnis ir baigsis už keletos savaičių.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
