Trūkstant lėšų žemės reformos darbams, žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami valstybės parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypai, turės būti rengiami ir įgyvendinami ne valstybės biudžeto, bet fizinių ir juridinių asmenų lėšomis.
Tai numatyta pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje priimtame pataisytame Žemės reformos įstatyme. Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 16 parlamentarų.
Visos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos žemės reformos žemėtvarkos darbams vykdyti, turėtų būti naudojamos tik piliečių nuosavybės teisėms į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurti bei gyventojų naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų darbams atlikti.
Taip pat įstatyme įtvirtinta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės atlikimo atvejus, tvarką ir turinį nustato tik už šią sritį atsakinga Žemės ūkio ministerija.
Dėl šalies finansinės būklės šių metų valstybės biudžeto asignavimai apskričių viršininkų administracijoms Žemės reformos programai vykdyti yra sumažinti, todėl, siekiant nustatytais terminais iš esmės užbaigti žemės grąžinimą, būtina užtikrinti pakankamą valstybės biudžeto lėšų kiekį bent piliečių nuosavybės teisėms į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurti bei gyventojų naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų darbams atlikti.
Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai bus rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką, o ne Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos.
Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programoje bei Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta 2010 metų IV ketvirtį iš esmės užbaigti žemės grąžinimą (išskyrus Vilniaus ir Kauno miestų bei Vilniaus ir Ignalinos rajonų savivaldybes, kuriose žemės grąžinimas turėtų būti baigtas 2012 metų IV ketvirtį). Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys.
